Autorius

Ovidijus

5 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Publius Ovidius Naso (g. 43 m. pr. m. e. kovo 20 d. – m. 17 m. arba vėliau) – romėnų poetas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Ovidijus – autorius, kurio pėdsakai pateiktuose šaltiniuose siejami su senovės pasaulio geografijos ir istorijos aiškinimais. Teodoras Narbutas nurodo, kad Ovidijus Eridaną vadino didžiausia upe, taip pat mini jį tarp autorių, kalbėjusių apie vandens lygio kritimą. Pasak Basės, Ovidijus ketino vaizdingai papasakoti senovės istoriją, o jo pasakojimas apie Fajetoną siejamas su laikotarpiu tarp Deukaliono tvano ir Kadmo kelionės į Europą. Narbutas taip pat pateikia Ksavero Bogušo išverstą „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba ir tiksliai perteikti originalo metrą. Pateiktuose duomenyse nėra patikimai nurodyto Ovidijaus gyvenimo laikotarpio ar vietos, todėl platesnė biografinė santrauka negalima.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Gebėjimai
  • Ketino vaizdingai papasakoti senovės istoriją.
  • Basė taip rašo apie Ovidijaus sumanymą; tai pateikta Teodoro Narbuto 1995 m. veikale, aptariant Ovidijaus „Fajetoną“ ir senovės istorijos laikotarpį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių Bogušo vertimą pateikė kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Donu musu wisudienu dok mums szinderi, ir atlajsk mus musu kalties, keip ir mes atlaudziem sawiemis kahiemìs; ir ne wesk mus in pagundima, bet ižgialbek mus no pikta. Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų .
t-002vidutinis

Narbutas nurodė, kad Eratostenas, Aristotelis, Strabonas ir Ovidijus kalbėjo apie vandens lygio kritimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau Kelsijus ir Dalinas pernelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo Kristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po keturių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra vertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas, Ovidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami akivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis apie Baltijos jūrą“). Seni venecijiečių žemėlapiai šiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima šiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose žemėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
t-215160vidutinis

Basė rašo, kad Ovidijus ketino vaizdingai papasakoti senovės istoriją.

Įrodymai (1)
t-216860vidutinis

Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 ei lutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas ori ginalo eilių metrą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Donu musu wisudienu dok mums szinderi, ir atlajsk mus musu kalties, keip ir mes atlaudziem sawiemis kahiemìs; ir ne wesk mus in pagundima, bet ižgialbek mus no pikta. Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų .
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas