Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Nestoras

11 teiginių17 įrašų0 ryšių

Nestoras – autorius ir istorikas, kurį Teodoras Narbutas vadino rusų istorijos tėvu. Narbuto teigimu, jis buvo pirmasis žinomas originalus istorikas, paminėjęs Lietuvą apie 860 metus, taip pat aprašęs variagų paskirtą kailių duoklę krivičiams 859 metais. Nestoras, pasak Narbuto, rado nedaug medžiagos, todėl užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas, tarp jų – pasakojimą apie tris brolius Kijų, Ščeką ir Choryvą, susietą su senovės Kijevu. Jo perteiktame gyvenimo vaizde minimi mirusiųjų deginimas, pelenų laikymas urnose ir laidotuvių turnyrai, o viename pasakojime teigiama, kad Kijevo slėnis anksčiau buvo užlietas vandens ir Dnepras tekėjo kita kryptimi. Vis dėlto šie duomenys pateikiami per Narbuto interpretaciją, todėl apie paties Nestoro gyvenamąją vietą ar tikslią veiklos datą informacijos nepakanka.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Aptikęs nedaug medžiagos, užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.
  • Perrašė pasakojimą apie tris brolius – Kijų, Ščeką ir Choryvą.
  • Teodoro Narbuto vertinimas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
  • Teodoro Narbuto teiginys apie Nestoro veiklą, veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
Pareigos ir vaidmuo
  • Istorikas ir metraštininkas.
  • Narbutas Nestorą vadina „rusų istorijos tėvu“; vertinimas pateiktas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
Istorinė reikšmė
  • Pirmasis Narbutui žinomas originalus istorikas, paminėjęs Lietuvą 860 metais ar kiek vėliau.
  • Teodoro Narbuto vertinimas veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Narbutas Nestorą vadino pirmuoju jam žinomu originaliu istoriku, paminėjusiu Lietuvą 860 metais ar kiek vėliau.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Bet, kai smulkiame tautų sąvade šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvoka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**.
t-215180vidutinis

Narbutas Nestorą vadino rusų istorijos tėvu ir rašė, kad jis užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.

Įrodymai (1)
t-212704vidutinis

Nestoras, pasak Narbuto, aptiko nedaug medžiagos ir užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.

Įrodymai (1)
t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad Nestoras nusirašė pasakojimą apie Kijų, Ščeką ir Choryvą, susiliejusį su žiniomis apie senovės Kijevą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau žinoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev perewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie senovės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad Nestoras išsaugojo nepilną aprašomos tautos gyvenimo paveikslą, įskaitant mirusiųjų deginimą ir urnas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
t-004vidutinis

Nestoro pasakojime, kaip jį perteikia Narbutas, 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę ir krivičiams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
t-005vidutinis

Iš Nestoro, per Karamziną, Narbutui buvo žinoma, kad Kijevo slėnis anksčiau buvo užlietas vandens, o Dnepras tekėjo kita kryptimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vietiniai kairiosios Dnepro pakrantės prie Kijevo stebėjimai rodo, kad ten judėjo žemės dėl drebėjimo arba vidinės priežasties; tai turėjo sukelti didelius šių 1 Iš Nestoro žinoma, kad Kijevo slėnis seniau buvo užlietas vandens, Dnepras tekėjo kita kryptimi (Karamzin. T. 1. Nota 523).
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—914
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—12