Santrauka
Narbutas rašė, kad Nestoras nusirašė pasakojimą apie Kijų, Ščeką ir Choryvą, susiliejusį su žiniomis apie senovės Kijevą. Narbutas Nestorą vadino pirmuoju jam žinomu originaliu istoriku, paminėjusiu Lietuvą 860 metais ar kiek vėliau. Narbutas rašė, kad Nestoras išsaugojo nepilną aprašomos tautos gyvenimo paveikslą, įskaitant mirusiųjų deginimą ir urnas.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas rašė, kad Nestoras nusirašė pasakojimą apie Kijų, Ščeką ir Choryvą, susiliejusį su žiniomis apie senovės Kijevą. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 Narbutas Nestorą vadino pirmuoju jam žinomu originaliu istoriku, paminėjusiu Lietuvą 860 metais ar kiek vėliau. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-004 Narbutas rašė, kad Nestoras išsaugojo nepilną aprašomos tautos gyvenimo paveikslą, įskaitant mirusiųjų deginimą ir urnas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-005 Nestoro pasakojime, kaip jį perteikia Narbutas, 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę ir krivičiams. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-006 Narbutas Nestorą vadino rusų istorijos tėvu ir rašė, kad jis užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-007 Iš Nestoro, per Karamziną, Narbutui buvo žinoma, kad Kijevo slėnis anksčiau buvo užlietas vandens, o Dnepras tekėjo kita kryptimi. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-008 Narbutas nurodė, kad Abulfedas ir Nestoras jūrai vartojo pavadinimą „Wariazskoje More“. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-009 Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Kuronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį va dina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionali nis pavadinimas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-174411 citata_originali: | Tačiau ži noma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- rewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se novės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191529
-
id: c-174413 citata_originali: | Bet, kai smulkiame tautų sąva de šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvo ka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą pa minėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis iš vardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Nar siojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191531
-
id: c-174414 citata_originali: | Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusių jų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191532
-
id: c-174415 citata_originali: | Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Wa- rejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191533
-
id: c-174416 citata_originali: | Priėmus krikščionybę, pražuvo senovės paminklai pirma, negu buvo susivokta užrašyti padavimus. Pats Nestoras, rusų istorijos tėvas, jau aptiko nedaug medžiagos savo aprašymams ir pajėgė užrašyti tik senų padavimų sutrumpintas liekanas. Net slavų genčių kraustymasis, kurį mes šiandien galime 364
Puslapis 375
aiškiau suvokti, nes jį praturtino įvairių Europos kraštu sukaupti istorijos rinkiniai, atrodė šiam istorikui jau be veik neįskaitomas slavų istorijos puslapis. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191534
-
id: c-174417 citata_originali: | Vietiniai kairiosios Dnepro pakrantės prie Ki jevo stebėjimai rodo, kad ten judėjo žemės dėl drebėjimo arba vidinės priežasties; tai turėjo sukelti didelius šių 1 Iš Nestoro žinoma, kad Kijevo slėnis seniau buvo užlietas vandens, Dnepras tekėjo kita kryptimi (Karamzin. T. 1. Nota 523). statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191535
-
id: c-174779 citata_originali: | 179
Puslapis 177
nimas, rodos, sietinas ¡su ta jūros dalimi, kuri plytėjo į vakarus ir pietus nuo Rubeas kyšulio. Senovės ir vėlesnių laikų rašytojai vartojo šiuos pavadinimus: Oceanus, Mare Scythicum, Sarmaticum, Barbarum, Svevicum, Pigrum, Germanicum, Gothicum, Salsum, Sintis Germanus, Wa- riazskoje More1 (Abulfedas ir Nestororas). Taip pat įvai riai buvo vadinamos ir įlankos: Plinijus Rygos įlanką va dina Sinus Clytipenus, kurios gale yra sala Lairis, šian dien Eželis2, Kitos mums mažiau rūpi, todėl ir pralei džiame. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191897
-
id: c-177066 citata_originali: | Daug kas stengėsi išsiaiškinti Kuršo krašto pavadinimo kil mę. Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Ku- ronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį va dina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionali nis pavadinimas. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-194669