Narbutas rašė, kad Nestoras nusirašė pasakojimą apie Kijų, Ščeką ir Choryvą, susiliejusį su žiniomis apie senovės Kijevą. Narbutas Nestorą vadino pirmuoju jam žinomu originaliu istoriku, paminėjusiu Lietuvą 860 metais ar kiek vėliau. Narbutas rašė, kad Nestoras išsaugojo nepilną aprašomos tautos gyvenimo paveikslą, įskaitant mirusiųjų deginimą ir urnas.
Tačiau ži noma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- rewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se novės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Bet, kai smulkiame tautų sąva de šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvo ka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą pa minėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis iš vardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Nar siojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**.
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusių jų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai pri siekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Wa- rejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
Vietiniai kairiosios Dnepro pakrantės prie Ki\njevo stebėjimai rodo, kad ten judėjo žemės dėl drebėjimo\narba vidinės priežasties; tai turėjo sukelti didelius šių\n1 Iš Nestoro žinoma, kad Kijevo slėnis seniau buvo užlietas\nvandens, Dnepras tekėjo kita kryptimi (Karamzin. T. 1. Nota 523).
Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Kuronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį va dina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionali nis pavadinimas.
Daug kas stengėsi išsiaiškinti Kuršo krašto pavadinimo kil\nmę. Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Ku-\nronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį va\ndina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionali\nnis pavadinimas.