Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. Balinskis pa liko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraš čiuose. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto is torijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje.
w fUUnie/, ## Puslapis 222 206 ## Puslapis 223 MYKOLAS B A L I N S K I S n i a u s MIESTO ISTORIJA Haec omnia, quae credidi esse patriae necessaria, quae scribere mihi fas erat, vobis exponere arbitror: vestrum judicium, non de mea voluntate, sed de opere exoro. „Visa, ką maniau kūsiant reikalinga tėvynei ir ką man derėjo parašyti, nutariau išdėstyti jums, ket meldžiu įvertinti ne mano ketinimus, o pačią knygą,“ — Rotundas (Augustinas Mieleckis), Vilniaus vaitas, Mikalojui Radvilai 1560 m. vasario 12 dieną įteikdamas jam savąją Lietuvos istoriją, kurios rankraštis yra dingęs. Il TOMAS. APIMANTIS VILNIAUS MIESTO ISTORIJĄ NUO ŠVITRIGAILOS VALDYMO PRADŽIOS IKI STEPONO BATORO MIRTIES, ARBA 1430-1586 METUS Vilnius. Spausdinta Antono Marcinovskio. 1837 ## Puslapis 224 /tuysluhnvuxa X Jf ž /łtarcąm -LtJł= \ x fn ‘xiĮ auAntifcx nym dtįfilvmaac )“ i42>6 iiwjMi ustfCimicna įitxu/wt&tt<*4ana 208 ## Puslapis 225 KNYGA PILIETINIŲ KARŲ NUALINTAS VILNIUS PRADEDA ATSIGAUTI VALDOMAS KAZIMIERO IR ALEKSANDRO JOGAILAIČIŲ 1430-1506 Švitrigaila Vilniuje paskelbiamas didžiuoju kunigaikščiu — Nesutarimai su Jogaila — Karaliaus įkalinimas — Voluinės karas — Prekybos sutartis su Didžiuoju Naugardu — Vilniaus prekyba su Prūsija ir Silezija — Sutartis su Pskovu — Švitrigaila nesiliauja smurtavęs — Jo žlugimas — Pabėgimas iš Ašmenos — Vilniaus padegimas — Kęstučio sūnus Žygimantas užima sostinę - Jo dovanojimai Vilniui — Švitrigaila siaubia Lietuvą — Žiaurus Žygimanto valdymas - Lietuvos pergalė per Livonijos magistrą ties Pabaisku — Vilniaus nuosmukis per Žygimanto atšiaurumą — Žygimanto mirtis Trakuose — Kazimieras Jogailaitis atnaujina Vilniui Magdeburgo teises — Kitos jo privilegijos — Bernardinai — Vilniaus seimai — Totorių cbano karūnavimas — Paliaubos su Ordinu — Švitrigailos ir Žygimanto sūnaus Mykolo laidotuvės — Šv.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta \nWarszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti \nstraipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver\ntingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- \nrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. \ndešimtmetyje.
An\ndrius, Vilniaus vyskupas \nAndrius Vaidotas žr. Vaidotas, Kęs\ntučio sūnus\nAndrius, Druško kunigaikštis 148\nRodyklė apima įvadą bei M. Balinskio\nveikalo vertimą.
Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis pa liko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraš čiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam ap rašymui.
45\n\n## Puslapis 494\n\nMykolas Balinskis \nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA\nIš lenkų kalbos vertė \nOna Slavėnaitė, Irena Katilienė \nIš lotynų kalbos vertė \nJūratė Dalia Baronienė\nRedaktorė Skirmantė Ramanauskaitė \nMeninis redaktorius Romas Dubonis \nMaketuotoja Danutė Navickienė\nUžsakymas\n„Minties\" leidykla, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius. \nSpausdino UAB „Logotipas\", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius.
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.