Michał Baliński Mykolas Balinskis

PDF 14

Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje.

PDF 465

Andrius, Vilniaus vyskupas Andrius Vaidotas žr. Vaidotas, Kęstučio sūnus Andrius, Druško kunigaikštis 148 Rodyklė apima įvadą bei M. Balinskio veikalo vertimą.

PDF 8

Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis paliko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraščiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam aprašymui.

PDF 493-494

45 ## Puslapis 494 Mykolas Balinskis VILNIAUS MIESTO ISTORIJA Iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė Iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė Redaktorė Skirmantė Ramanauskaitė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Užsakymas „Minties" leidykla, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius. Spausdino UAB „Logotipas", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius.

PDF 493-494

45 ## Puslapis 494 Mykolas Balinskis VILNIAUS MIESTO ISTORIJA Iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė Iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė Redaktorė Skirmantė Ramanauskaitė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Užsakymas „Minties" leidykla, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius. Spausdino UAB „Logotipas", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius.

PDF 9

Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.

PDF 221-225

w fUUnie/, ## Puslapis 222 206 ## Puslapis 223 MYKOLAS B A L I N S K I S n i a u s MIESTO ISTORIJA Haec omnia, quae credidi esse patriae necessaria, quae scribere mihi fas erat, vobis exponere arbitror: vestrum judicium, non de mea voluntate, sed de opere exoro. „Visa, ką maniau kūsiant reikalinga tėvynei ir ką man derėjo parašyti, nutariau išdėstyti jums, ket meldžiu įvertinti ne mano ketinimus, o pačią knygą,“ — Rotundas (Augustinas Mieleckis), Vilniaus vaitas, Mikalojui Radvilai 1560 m. vasario 12 dieną įteikdamas jam savąją Lietuvos istoriją, kurios rankraštis yra dingęs. Il TOMAS. APIMANTIS VILNIAUS MIESTO ISTORIJĄ NUO ŠVITRIGAILOS VALDYMO PRADŽIOS IKI STEPONO BATORO MIRTIES, ARBA 1430-1586 METUS Vilnius. Spausdinta Antono Marcinovskio. 1837 ## Puslapis 224 /tuysluhnvuxa X Jf ž /łtarcąm -LtJł= \ x fn ‘xiĮ auAntifcx nym dtįfilvmaac )“ i42>6 iiwjMi ustfCimicna įitxu/wt&tt<*4ana 208 ## Puslapis 225 KNYGA PILIETINIŲ KARŲ NUALINTAS VILNIUS PRADEDA ATSIGAUTI VALDOMAS KAZIMIERO IR ALEKSANDRO JOGAILAIČIŲ 1430-1506 Švitrigaila Vilniuje paskelbiamas didžiuoju kunigaikščiu — Nesutarimai su Jogaila — Karaliaus įkalinimas — Voluinės karas — Prekybos sutartis su Didžiuoju Naugardu — Vilniaus prekyba su Prūsija ir Silezija — Sutartis su Pskovu — Švitrigaila nesiliauja smurtavęs — Jo žlugimas — Pabėgimas iš Ašmenos — Vilniaus padegimas — Kęstučio sūnus Žygimantas užima sostinę Jo dovanojimai Vilniui — Švitrigaila siaubia Lietuvą — Žiaurus Žygimanto valdymas - Lietuvos pergalė per Livonijos magistrą ties Pabaisku — Vilniaus nuosmukis per Žygimanto atšiaurumą — Žygimanto mirtis Trakuose — Kazimieras Jogailaitis atnaujina Vilniui Magdeburgo teises — Kitos jo privilegijos — Bernardinai — Vilniaus seimai — Totorių cbano karūnavimas — Paliaubos su Ordinu — Švitrigailos ir Žygimanto sūnaus Mykolo laidotuvės — Šv.

PDF 495-496

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas ## Puslapis 496 MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

PDF 10

Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.

PDF 9

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.

PDF 8

Laiške Joachimui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lelevelio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs parašyti „tris, o gal keturis tomus"4.

PDF 53

Sūnėnų tvirtas laidavimo žodis ir gudriai pareikštas noras eiti į derybas kovose pražilusį Kęstutį taip suklaidino, jog pats su Vytautu atvyko į priešo vienas vėliau buvo Trakų vaivada, o jo sūnus - Jonas Hanulaitis - Lietuvos vėliavininkas; pastarasis Žygimanto Kęstutaičio laikais pasižymėjo mūšyje prie Pabaisko, iš jo paėjo vadinami Daugėlos (nes jis po šios pergalės buvo lietuviškai pramintas Dauggalis - galingas, didis. Žr. B a 1 i n s k i o Opisanie Statyst. Wilna, 1. 177.