Michał Baliński Mykolas Balinskis

PDF 14

Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta \nWarszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti \nstraipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver­\ntingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- \nrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. \ndešimtmetyje.

PDF 465

An­\ndrius, Vilniaus vyskupas \nAndrius Vaidotas žr. Vaidotas, Kęs­\ntučio sūnus\nAndrius, Druško kunigaikštis 148\nRodyklė apima įvadą bei M. Balinskio\nveikalo vertimą.

PDF 8

Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis pa­ liko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraš­ čiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam ap­ rašymui.

PDF 493-494

45\n\n## Puslapis 494\n\nMykolas Balinskis \nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA\nIš lenkų kalbos vertė \nOna Slavėnaitė, Irena Katilienė \nIš lotynų kalbos vertė \nJūratė Dalia Baronienė\nRedaktorė Skirmantė Ramanauskaitė \nMeninis redaktorius Romas Dubonis \nMaketuotoja Danutė Navickienė\nUžsakymas\n„Minties\" leidykla, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius. \nSpausdino UAB „Logotipas\", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius.

PDF 493-494

45\n\n## Puslapis 494\n\nMykolas Balinskis \nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA\nIš lenkų kalbos vertė \nOna Slavėnaitė, Irena Katilienė \nIš lotynų kalbos vertė \nJūratė Dalia Baronienė\nRedaktorė Skirmantė Ramanauskaitė \nMeninis redaktorius Romas Dubonis \nMaketuotoja Danutė Navickienė\nUžsakymas\n„Minties\" leidykla, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius. \nSpausdino UAB „Logotipas\", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius.

PDF 9

Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai­ čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa­ ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody­ mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.

PDF 221-225

w fUUnie/, ## Puslapis 222 206 ## Puslapis 223 MYKOLAS B A L I N S K I S n i a u s MIESTO ISTORIJA Haec omnia, quae credidi esse patriae necessaria, quae scribere mihi fas erat, vobis exponere arbitror: vestrum judicium, non de mea voluntate, sed de opere exoro. „Visa, ką maniau kūsiant reikalinga tėvynei ir ką man derėjo parašyti, nutariau išdėstyti jums, ket meldžiu įvertinti ne mano ketinimus, o pačią knygą,“ — Rotundas (Augustinas Mieleckis), Vilniaus vaitas, Mikalojui Radvilai 1560 m. vasario 12 dieną įteikdamas jam savąją Lietuvos istoriją, kurios rankraštis yra dingęs. Il TOMAS. APIMANTIS VILNIAUS MIESTO ISTORIJĄ NUO ŠVITRIGAILOS VALDYMO PRADŽIOS IKI STEPONO BATORO MIRTIES, ARBA 1430-1586 METUS Vilnius. Spausdinta Antono Marcinovskio. 1837 ## Puslapis 224 /tuysluhnvuxa X Jf ž /łtarcąm -LtJł= \ x fn ‘xiĮ auAntifcx nym dtįfilvmaac )“ i42>6 iiwjMi ustfCimicna įitxu/wt&tt<*4ana 208 ## Puslapis 225 KNYGA PILIETINIŲ KARŲ NUALINTAS VILNIUS PRADEDA ATSIGAUTI VALDOMAS KAZIMIERO IR ALEKSANDRO JOGAILAIČIŲ 1430-1506 Švitrigaila Vilniuje paskelbiamas didžiuoju kunigaikščiu — Nesutarimai su Jogaila — Karaliaus įkalinimas — Voluinės karas — Prekybos sutartis su Didžiuoju Naugardu — Vilniaus prekyba su Prūsija ir Silezija — Sutartis su Pskovu — Švitrigaila nesiliauja smurtavęs — Jo žlugimas — Pabėgimas iš Ašmenos — Vilniaus padegimas — Kęstučio sūnus Žygimantas užima sostinę - Jo dovanojimai Vilniui — Švitrigaila siaubia Lietuvą — Žiaurus Žygimanto valdymas - Lietuvos pergalė per Livonijos magistrą ties Pabaisku — Vilniaus nuosmukis per Žygimanto atšiaurumą — Žygimanto mirtis Trakuose — Kazimieras Jogailaitis atnaujina Vilniui Magdeburgo teises — Kitos jo privilegijos — Bernardinai — Vilniaus seimai — Totorių cbano karūnavimas — Paliaubos su Ordinu — Švitrigailos ir Žygimanto sūnaus Mykolo laidotuvės — Šv.

PDF 495-496

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa\nStasys Šalkauskis \nRaštai, IX tomas\nVincas Vyčinas \nRaštai, III tomas\n\n## Puslapis 496\n\nMYKOLAS BALINSKIS\ngalingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki \nmūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras \nLietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - \nkronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti \npadavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir \ndaugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv \nnaudojosi, ne tik atgaivinti amžinin \nnius, keleto amžių, įvykius toje sosti \nir galimybės man leido, prisidt \nLietuvos istorijos įvykių aiškinim \nmums patiems, o Europai visai neg \n• riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, \nAlgirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, \nistorija menkame plote išsitenkančios Tautos, \nkuri pati viena, savosios pagonybės atskirta \nnuo kitų Europos šalių, vien savo \nnarsos dėka įstengė atremti bai­\nsius mongolų antpuolius, \npažaboti Rusią ir nesileisti \npavergiama godžiai \ngrobuoniško \nPrūsijos Kryžiuočių \nordino.

PDF 10

Kita vertus, pirmoje \ndalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir ben­\ndra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pra­\ntarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig­\nnui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui \nMalevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.

PDF 9

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio \npobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir \nJ. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė \napie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope­\ndinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko­\nperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini­\nmus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.

PDF 8

Laiške Joachi­\nmui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto is­\ntorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lele­\nvelio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs \nparašyti „tris, o gal keturis tomus\"4.

PDF 53

Sūnėnų tvirtas laidavimo žo­ dis ir gudriai pareikštas noras eiti į derybas kovose pražilu­ sį Kęstutį taip suklaidino, jog pats su Vytautu atvyko į priešo vienas vėliau buvo Trakų vaivada, o jo sūnus - Jonas Hanulaitis - Lie­ tuvos vėliavininkas; pastarasis Žy­ gimanto Kęstutaičio laikais pasižy­ mėjo mūšyje prie Pabaisko, iš jo paėjo vadinami Daugėlos (nes jis po šios pergalės buvo lietuviškai pra­ mintas Dauggalis - galingas, didis. Žr. B a 1 i n s k i o Opisanie Statyst. Wilna, 1. 177.