M. Strijkovskis Stryjkowski

Santrauka

7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn. Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. 31 Strijkovskis, 1.465, o juo sekda­ mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą­ kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vilnių.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn.		c-001
t-002 Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk.		c-002
t-003 31 Strijkovskis, 1.465, o juo sekda­ mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą­ kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vilnių.		c-003
t-004 48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius'' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada.		c-004
t-005 To dvaro lankose iki šiol dunkso pilkapis, arba lietuvių sumuštų kryžiuočių kapavietė, prie Sudervėlės upe­ lio; apie pastarąjį mūšį užsimena Strijkovskis.		c-005
t-006 Nors Strijkovskis yra pasakęs, kad Gedimino pa­ laikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti, betgi, žinodami apie Veliuonoje iki šiol esančią kapavietę Gedi­ mino kalne, manytume greičiau jį esant čia palaidotą.		c-006
t-007 Strijkovskis klysta tvir­ tindamas, esą miškas lietuviškai va­ dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas.		c-007
t-008 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš­ kų kerų, garbino; ten ketvirtadie­ nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva­ kes/'' Strijkovskis, Sk.		c-008
t-009 Martyno bažnyčia jau XVI am­ žiuje buvo apleista ir sugriauta: mi­ ni apie tai ir pats Strijkovskįs savo kronikoje, p. 479: „Dabar, kaip ma­ tome, sunyko ir sugriuvo, tiktai prie Plikojo kalno puikaus pastato ir su­ griuvusių skliautų žymės dunkso/'' 14 Ne tik.		c-009
t-010 Strijkovskis ir Koj e- 1 a v i č i u s apie tą gudrybę pana­ šiai mena, pridurdami, kad Vytau­ tas paleidęs gandą, esą atvykęs į Vil­ nių rengti savo sesers Ringailės vestuvių su Mazovijos kunigaikščiu Henriku iškilmių, kas panašiau į tie­ są negu tai, apie.		c-010
t-011 22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda­ mi, esą žygio vadovavimas buvo pa­ vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma­ gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv.		c-011
t-012 Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurody­ damas, esą Lankasteris, Anglijos ka­ raliaus Henriko sūnus, su didžiulė­ mis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.1, pajėgomis įsibrovė į Lietuvą.		c-012
t-013 27 Stryjkowski,ed. Królewiec, 1.487 tą susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laiko vienu ir tuo pačiu, kas priešta­ rauja tiesai.		c-013
t-014 Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman­ tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi­ manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su.		c-014
t-015 35 Stryjkowski loco cit., plačiai aprašinėdamas Vilniaus apgultį, taip svarsto apie Moskoževskio gy­ nybą Aukštutinėje pilyje: „Aukštu­ tinę pilį lenkai su Vilniaus seniūnu Mikalojumi Moskorovskiu narsiai gynė, tad nei padegdami Žemutinę pilį, nei grasinimais.		c-015
t-016 Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri­ siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi­ mo.		c-016
t-017 Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­ mą Cudzeniškiais, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466.		c-017
t-018 Bet­ gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.		c-018

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

7 Šventaragio vardo kilmę aiškina Stryjkowski savo kronikoje kn. VIII, p. 345-348; Kojałowicz, Hist. Lithu. Pars. I. lib. V, p. 138 ir Grzybowski knygoje Skarb nie- oszacowany 00. Franciszkanów Litew­ skich. Wilno 1740 in 8vo, skyr. I.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

20 G r z y b o w s k i, Sk. XI, 1. 90. Anot kitų padavimų, Goštautas pastaty­ dinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 31 Strijkovskis, 1.465, o juo sekda­ mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą­ kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vilnių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

31 Strijkovskis, 1.465, o juo sekda­ mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą­ kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- nių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 48 Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius” Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

48

Puslapis 65

I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­ nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­ kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­ nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­ nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­ tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­ ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­ nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­ vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­ deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­ tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­ bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­ kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­ no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk. 4,1. 396. Hist. Lit. Pars. I. lib. VII, p. 262.’ 49

Puslapis 66

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Nors yra toks mūsų kronikininko pasakojimas apie Vil­ niaus įkūrimą XIV amžiuje, likę pėdsakų, liudijančių tą mies­ tą buvus jau XII amžiuje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: To dvaro lankose iki šiol dunkso pilkapis, arba lietuvių sumuštų kryžiuočių kapavietė, prie Sudervėlės upe­ lio; apie pastarąjį mūšį užsimena Strijkovskis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo neat­ menamų laikų ten buvo kunigaikščių pilis, kuri vėliau do­ vanota Viršilų giminei, paskui perėjo Glebavičių paveldui, po jų tapo jėzuitų nuosavybe, pagaliau atiteko Vilniaus uni­ versitetui. To dvaro lankose iki šiol dunkso pilkapis, arba lietuvių sumuštų kryžiuočių kapavietė, prie Sudervėlės upe­ lio; apie pastarąjį mūšį užsimena Strijkovskis. XVI amžiaus pradžioje tame kaime buvo gausiau negu dabar gyventojų, šis tas iš technikos, tarp kurių - malūnas, kalvė ir lentpjūvė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Nors Strijkovskis yra pasakęs, kad Gedimino pa­ laikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti, betgi, žinodami apie Veliuonoje iki šiol esančią kapavietę Gedi­ mino kalne, manytume greičiau jį esant čia palaidotą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gedimi­ nas narsiai gynėsi, bet krito pakirstas kryžiuočio Tilemanno Zunpacho, šaulių vado, ugninio šūvio, buvo sužeistas tarp kaklo ir mentikaulio ir netrukus mirė, o jo kariauna buvo išvaikyta*. Nors Strijkovskis yra pasakęs, kad Gedimino pa­ laikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti, betgi, žinodami apie Veliuonoje iki šiol esančią kapavietę Gedi­ mino kalne, manytume greičiau jį esant čia palaidotą. Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Strijkovskis klysta tvir­ tindamas, esą miškas lietuviškai va­ dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Petro bažnyčia, buvo iš­ kilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir­ to į Lukiškes. Strijkovskis klysta tvir­ tindamas, esą miškas lietuviškai va­ dinamas laukas ir nuo to žodžio paėjęs Lukiškių pavadinimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš­ kų kerų, garbino; ten ketvirtadie­ nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva­ kes/” Strijkovskis, Sk.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

6 „Buvo dar didžiulė menė, arba šventovė, Antakalnyje, visų dievų, kuriuos Lietuva, apgauta šėtoniš­ kų kerų, garbino; ten ketvirtadie­ nio vakarais dvasininkai visada statydavo ir degindavo vaško žva­ kes/’ Strijkovskis, Sk. IV, p. 400.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Martyno bažnyčia jau XVI am­ žiuje buvo apleista ir sugriauta: mi­ ni apie tai ir pats Strijkovskįs savo kronikoje, p. 479: „Dabar, kaip ma­ tome, sunyko ir sugriuvo, tiktai prie Plikojo kalno puikaus pastato ir su­ griuvusių skliautų žymės dunkso/” 14 Ne tik.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

13 Šv. Martyno bažnyčia jau XVI am­ žiuje buvo apleista ir sugriauta: mi­ ni apie tai ir pats Strijkovskįs savo kronikoje, p. 479: „Dabar, kaip ma­ tome, sunyko ir sugriuvo, tiktai prie Plikojo kalno puikaus pastato ir su­ griuvusių skliautų žymės dunkso/’ 14 Ne tik Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Strijkovskis ir Koj e- 1 a v i č i u s apie tą gudrybę pana­ šiai mena, pridurdami, kad Vytau­ tas paleidęs gandą, esą atvykęs į Vil­ nių rengti savo sesers Ringailės vestuvių su Mazovijos kunigaikščiu Henriku iškilmių, kas panašiau į tie­ są negu tai, apie.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, žlugus viltims, vėl buvo priverstas ieškoti 19 Visą tą pasakojimą perteikėme pa­ gal vieną aprašymą, kuris yra S1 a p t. arch. fol. E., p. 54 ap. F o i g t a s, V, 534. Strijkovskis ir Koj e- 1 a v i č i u s apie tą gudrybę pana­ šiai mena, pridurdami, kad Vytau­ tas paleidęs gandą, esą atvykęs į Vil­ nių rengti savo sesers Ringailės vestuvių su Mazovijos kunigaikščiu Henriku iškilmių, kas panašiau į tie­ są negu tai, apie ką bylojäma aukš­ čiau nurodytame vokiečių aprašy­ me, esą turėjęs savo dukterį Sofiją ištekinti už Mazovijos didžiojo ku­ nigaikščio. Jogaila tam pasipriešino, tad šia dingstimi negalima buvo į Vilnių vykti. Tie patys metraštinin­ kai pasakoja, kad 300 vežimų, įvai­ rios žvėrienos prikrauti, atvažiavę į miestą ir kad Vytauto bajorai suva­ žiavę į miestą iš įvairių pusių, bet vienas jų, matyt, išdavęs paslaptį, o apie Sudimantą nėra užsiminta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: 22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda­ mi, esą žygio vadovavimas buvo pa­ vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma­ gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda­ mi, esą žygio vadovavimas buvo pa­ vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma­ gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiški­ mo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vieti­ ninku, iki pat kapitulos suvažiavi­ mo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink­ tas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurody­ damas, esą Lankasteris, Anglijos ka­ raliaus Henriko sūnus, su didžiulė­ mis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.1, pajėgomis įsibrovė į Lietuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurody­ damas, esą Lankasteris, Anglijos ka­ raliaus Henriko sūnus, su didžiulė­ mis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.1, pajėgomis įsibrovė į Lietuvą. Nebu­ vo apie 1390 metus jokio Henriko Anglijos soste, o viešpatavo anuo tarpu Ričardas II, ir prie Vilniaus bu­ vojo ne kas kitas, tik Henrikas Lan­ kasteris, pirm Derbio grafas, vėliau žinomas kunigaikščio Herfordo var­ du, Jono de Gando, Lankasterio ku­ nigaikščio, Ričardo dėdės, sūnus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: 27 Stryjkowski,ed. Królewiec, 1.487 tą susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laiko vienu ir tuo pačiu, kas priešta­ rauja tiesai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

27 Stryjkowski,ed. Królewiec, 1.487 tą susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laiko vienu ir tuo pačiu, kas priešta­ rauja tiesai. Taip pat nurodo, kad prie Vilniaus kritę kunigaikščiai - Jaunučio sūnus Simonas, Glebas Sviatoslavovičius Smolenskiškis ir Glebas Konstantinovičius Čartoris- kis, kuo taip pat negalima būtų tvir­ tai tikėti, nes po penkerių metų, 1395 metais, vienas jų, būtent Smolensko kunigaikštis Glebas Sviatoslayovi- čius, vyriausiasis Sviatoslavo sūnų, 1 2 1

Puslapis 138

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA J TOMAS dieną visos kryžiuočių ir Vytauto pajėgos susijungusios su­ stojo prie Vilniaus ir iš visų pusių aklinai apsupo miestą, o daugybė laivų, iš Nemuno įplaukę į Viliją, gabeno didžiu­ les atsargas maisto ir karinę amuniciją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman­ tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi­ manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman­ tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi­ manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne pras­ čioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai su­ kryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiup­ tas ir atvestas pas Vytautą, pastara­ sis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pus­ broliui, riteriui kunigaikščiui, prie­ dermes/7 Knyga XIII, p. 455, Varš. leid. Tatai yra tiesiog pažodinis D1 u- g o š o, Lib. X, p. 129 vertimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: 35 Stryjkowski loco cit., plačiai aprašinėdamas Vilniaus apgultį, taip svarsto apie Moskoževskio gy­ nybą Aukštutinėje pilyje: „Aukštu­ tinę pilį lenkai su Vilniaus seniūnu Mikalojumi Moskorovskiu narsiai gynė, tad nei padegdami Žemutinę pilį, nei grasinimais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

35 Stryjkowski loco cit., plačiai aprašinėdamas Vilniaus apgultį, taip svarsto apie Moskoževskio gy­ nybą Aukštutinėje pilyje: „Aukštu­ tinę pilį lenkai su Vilniaus seniūnu Mikalojumi Moskorovskiu narsiai gynė, tad nei padegdami Žemutinę pilį, nei grasinimais kiršindami, nei rodydami kunigaikščio Karigailos galvą, nei nuožmiai ir staigiai pul­ dami į ataką, nei be paliovos šaudy­ dami iš patrankų, kurios didesnę da­ lį mūro sienų pramušė ir sugriovė, neprivertė pasiduoti. O bijodami iš­ davystės, iš savųjų tarpo galinčios rastis, rusus ir įtartinus žmones iš­ vijo iš pilies, patys narsiai gynėsi, o vokiečius, dieną ir naktį atakuojan­ čius, atremdami, tas vietas, kur mū­ rai nuo nuolatinio šaudymo griuvo, žeme ir mėšlu užtaisydavo ir galvi­ jų oda, taip pat maišais, prikimštais vilnų, dangstė, ir taip vokiečių pa­ trankų šūvių išvengdavo, pagaliau kūnais savo dengdami pramuštas angas, stojo prieš pašėlusiai puolan­ čius ir atkakliai į pilį besibraunan­ čius priešus ir stūmė rąstais, basliais, ginė akmenimis ir aliojimais nuo ap­ griauto mūro viršaus, o vokiečiai kūlversčiais lėkė žemyn, talžyte su- talžyti, tarsi sviediniai, o kiti žiau­ riai sulaužytomis rankomis, kojo­ mis, suknežintais sprandais, pirm nei nuriedėjo į apačią, mirė.” 36 Długosz Histor.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri­ siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi­ mo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilniaus apylinkės, ke­ turių mylių nuotoliu buvo priešo ligi paskutiniųjų nunio­ kotos, ir tik tada didysis magistras įsakė trauktis. Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri­ siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi­ mo dėlei turėjo būti pasinaudojęs ru­ sų vienuolių, vadintų „čiornais”, iš­ davyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų” (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyven­ tojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­ mą Cudzeniškiais, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­ mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466, Kromer, Lib. XV. p. 247, byloja, kad tas Ria- zanės kunigaikščio autentiškas lai­ davimas už savo žentą Kaributą jo laikais buvo karališkajame archyve: Atque hinc nata esse videtur sponsio Alexandri Resanensium Ducis pro Co- ributho regi facta, et literarum monu­ mentis, quae extant in archivo regio, signata, cum eum rex e vinculis libe- rasset [Ir po to atrodo, kad yra Ria- zanės kunigaikščio Aleksandro pa­ darytas tinkamas laidavimas už karalių Kaributą ir raštiškais doku­ mentais, kurie tebėra karališkajame archyve, antspauduotas, su kuriuo karalius iš kalėjimo paleistas].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Bet­ gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­ tu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­ mu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet­ gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O. Franciszkanów. 189

Puslapis 206

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS savo Kronikoje nebūtų tos aplinkybės nutylėjęs, jeigu ji tik būtų tikra, taigi tą, tikriausiai Gžibovskio prasimanytą, Goštauto tariamą vienuolystę ir vyskupystę, atmeta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Bajorai
• Glebas (Smolensko kunigaikštis)
• Henrikas
• Kalvė
• Kryžiuočių ordinas
• Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
• Lenkai
• Lietuviai
• Pranciškonų ordinas
• Prancūzai
• Ričardas (Kornvalijos grafas)
• Rusai
• Sviatoslavas
• Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)
• Vaškas
• Vokiečiai
• didysis magistras
• kapitula
• komtūras
• kunigaikščiai
• magistras
• pagonybė
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• seniūnas
• vaivada
• Škotai
• žygis
• Apgultos pilies išardų taisymas laikinais užtaisais
• Karių infiltravimas dengtose rogėse ir vestuvių iškilmių dingstimi
• Motiejus Strijkovskis (kronikininkas)
• Ordino maršalas didysis maršalas
• Pilaitės pilkapis prie Sudervėlės
• Stryjkowski Strijkovskis
• Vilniaus pilys ir miesto sutvirtinimai 1390 m. apgultyje
• didysis komtūras arkikomtūras
• Įtartinų žmonių šalinimas iš tvirtovės apgulties metu