t-010vidutinis
Lukas Davidas 1573–1582 metais parašė dešimties tomų „Prūsijos kroniką“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Lukas Davidas 1573-1582 m. parašė dešimties tomų „Prūsijos kroniką“.
Autorius
Lukas Davidas
11 teiginių13 įrašų0 ryšių
Lukas Davidas – autorius ir kronikininkas, siejamas su dešimties tomų „Prūsijos kronikos“ parašymu. Šį veikalą jis sukūrė 1573–1582 metais, o jo pasakojimai apėmė Prūsijos krašto praeitį ir Sambijos aplinką. Davidas ne tik perteikė senus pasakojimus, bet ir plačiai aprašė krašto padalijimą, kurį, pasak p. Foigto, kartu su Grunau rado vyskupo Kristijono kronikoje. Kitame šaltinyje minima, kad jis šiek tiek pataisė Grunau piešinį, todėl jo darbas siejamas ir su ankstesnės istorinės medžiagos redagavimu. Ypač išskirtinis jo pasakojimas apie Sambijos kunigaikštį Dorgą: jame susipina baltų žirgai, vietinių dievų vaizdiniai, krikščioniškas kryžius ir kunigaikščio atsivertimas. Davidas prūsus kildino iš gotų ir Romonės šventyklą bei Krivių Krivaitį aiškino kaip gotų arba Skandinavijos švedų papročių atkartojimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
Savybės
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Atrinkti teiginiai
t-009vidutinis
Lukas Davidas, tą liudydamas, ¡pasakoja apie Sambijos kunigaikštį Dorgą, kuris negalėjo laikyti baltų žirgų, o kai vienas žymus pareigūnas, vokietis, Sam bijos vyskupo advokatas, norėjo tuo įsitikinti, pikti dievai uždusino ¡kunigaikščio Dorgo pilyje ano.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Lukas Davidas, tą liudydamas, ¡pasakoja apie Sambijos kunigaikštį Dorgą, kuris negalėjo laikyti baltų žirgų, o kai vienas žymus pareigūnas, vokietis, Sambijos vyskupo advokatas, norėjo tuo įsitikinti, pikti dievai uždusino ¡kunigaikščio Dorgo pilyje ano baltą žirgą. Kitą naktį antrajam šio advokato žirgui buvo parūpintas krucifiksas, tad ir negalėjo būti vietinių dievų nugaluotas. Tu’o metu Dorgas, pametęs savo prietarus ir atsisakęs tikėjimo, priėmė krikščionybę1.
t-001vidutinis
Narbutas nurodo, kad Lukas Davidas, prūsus kildinęs iš gotų, Romonės šventyklą ir Krivių Krivaitį laikė gotų ar Skandinavijos švedų papročio sekimu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Prie šių svetimų įrodymų galima būtų pridurti dar kitus, išplaukiančius iš paties dalyko. Lukas Davidas, kuris prūsus kildina iš gotų, mano, kad Romonės šventyklos įkūrimas su vyriausiuoju žyniu Krivių Krivaičiu yra tiesioginis sekimas gotų arba Skandinavijos švedų papročiu. Iš tikrųjų Skandinavijoje randame atitikmens pėdsaką.
t-006vidutinis
Lukas Davidas šiek tiek pataisė Grunau piešinį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
kad Bajeris taip pat turėjo kitokią kopiją ir kad Lukas Davidas šiek tiek pataisė Grunau1, iš kurio pagrindinį piešinį buvo nusižiūrėjęs Tunmanas.
t-007vidutinis
Sį 'krašto padalijimą plačiai aprašė Grunau ir Lukas Davidas, ku rie, pasak p. Foigto3, neklydo suradę kažką panašaus vyskupo Kristijono kronikoje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Sį 'krašto padalijimą plačiai aprašė Grunau ir Lukas Davidas, kurie, pasak p. Foigto3, neklydo suradę kažką panašaus vyskupo Kristijono kronikoje.
t-002vidutinis
Žinią apie vyriausiuosius žy nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, ka dangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žinią apie vyriausiuosius žynius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, kadangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.
t-003vidutinis
Luko Davido kronikos leidimo prierašai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
2 Luko Davido kronikos leidimo prierašai. Zr.: Henning. B I. S. 158.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 6 | 6 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |