Narbutas mini Lėrbergą tarp šiuolaikinių istorikų, kurie stengėsi sukelti abejonę dėl jo aptariamo padavimo. Narbutas rašo, kad Lėrbergas studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ kėlė abejones dėl vyriausiojo žynio egzistavimo. Lėrbergas išspręsdavo privačių asmenų ir žemių arba vienos genties atskirų kaimų ginčus.
Naujaisiais laikais ne tiktai imta abejoti vyriausiojo žynio ir aukščiausiojo teisėjo egzistavimu, bet jis net pravardžiuoja mas vienuolių išradimu ir iš istorikų melo išsiritusių išsigimė liu, kuris dėl tokio požūrio nenusipelnytų užimti vietą istori joje. Lėrbergas, kurio vardas dėl jo reikšmingų nuopelnų Siau rės istorijai nusipelno didelės pagarbos, savo studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ iškėlė šias abejones. Jo tyrimų turinį pirmasis paskelbė Fateris savo veikale „Apie senovės prūsų kalbą“ (p. 35, pratarmė).
Naujaisiais laikais ne tiktai imta abejoti vyriausiojo žynio ir aukščiausiojo teisėjo egzistavimu, bet jis net pravardžiuoja mas vienuolių išradimu ir iš istorikų melo išsiritusių išsigimė liu, kuris dėl tokio požūrio nenusipelnytų užimti vietą istori joje. Lėrbergas, kurio vardas dėl jo reikšmingų nuopelnų Siau rės istorijai nusipelno didelės pagarbos, savo studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ iškėlė šias abejones. Jo tyrimų turinį pirmasis paskelbė Fateris savo veikale „Apie senovės prūsų kalbą“ (p. 35, pratarmė).
Taigi Krewe-Krewejto reiškia visų žynių vyriausiąjį žynį. Jo asmeninis autoritetas buvo labai di delis, jo sprendimai tapdavo įstatymais, pamokymai - tikėji mo tiesomis. Kiekvienas, kuris galėjo jį pamatyti ir gauti iš jo laimingos ateities pažadą, tikėjosi sulauksiąs laimės gyvenime ir po mirties; jis išspręsdavo privačių asmenų ir žemių arba vienos genties atskirų kaimų ginčus.