autorius

Lėrbergas

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas mini Lėrbergą tarp šiuolaikinių istorikų, kurie stengėsi sukelti abejonę dėl jo aptariamo padavimo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 408

Naujaisiais laikais ne tiktai imta abejoti vyriausiojo žynio ir aukščiausiojo teisėjo egzistavimu, bet jis net pravardžiuoja­ mas vienuolių išradimu ir iš istorikų melo išsiritusių išsigimė­ liu, kuris dėl tokio požūrio nenusipelnytų užimti vietą istori­ joje. Lėrbergas, kurio vardas dėl jo reikšmingų nuopelnų Siau­ rės istorijai nusipelno didelės pagarbos, savo studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ iškėlė šias abejones. Jo tyrimų turinį pirmasis paskelbė Fateris savo veikale „Apie senovės prūsų kalbą“ (p. 35, pratarmė).
t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad Lėrbergas studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ kėlė abejones dėl vyriausiojo žynio egzistavimo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 408

Naujaisiais laikais ne tiktai imta abejoti vyriausiojo žynio ir aukščiausiojo teisėjo egzistavimu, bet jis net pravardžiuoja­ mas vienuolių išradimu ir iš istorikų melo išsiritusių išsigimė­ liu, kuris dėl tokio požūrio nenusipelnytų užimti vietą istori­ joje. Lėrbergas, kurio vardas dėl jo reikšmingų nuopelnų Siau­ rės istorijai nusipelno didelės pagarbos, savo studijoje „Apie krivį, arba Šiaurės popiežių“ iškėlė šias abejones. Jo tyrimų turinį pirmasis paskelbė Fateris savo veikale „Apie senovės prūsų kalbą“ (p. 35, pratarmė).
t-003vidutinis

Lėrbergas išspręsdavo privačių asmenų ir žemių arba vienos genties atskirų kaimų ginčus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 282

Taigi Krewe-Krewejto reiškia visų žynių vyriausiąjį žynį. Jo asmeninis autoritetas buvo labai di­ delis, jo sprendimai tapdavo įstatymais, pamokymai - tikėji­ mo tiesomis. Kiekvienas, kuris galėjo jį pamatyti ir gauti iš jo laimingos ateities pažadą, tikėjosi sulauksiąs laimės gyvenime ir po mirties; jis išspręsdavo privačių asmenų ir žemių arba vienos genties atskirų kaimų ginčus.