Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
6 teiginiai6 įrašai2 ryšiai
Tik to meto Vilniaus universiteto garsenybė, istorikas profesorius Lelevelis, įrodinėjo Baužos lietuvių kildinimo iš gerulių nemoksliškumą. Tą nuotaiką ugdė ir pats universitetas, o ypač iškalbingas ir gabus istorijos profesorius Lelevelis, kurio paskaitų susirinkdavo klausyti ne vien studentai, bet ir daugybė vilniečių.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Būdas |
|
| |
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Istorijos profesoriaus Lelevelio paskaitų klausytis rinkdavosi ne vien studentai, bet ir daugybė vilniečių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tą nuotaiką ugdė ir pats universitetas, o ypač iškalbingas ir gabus istorijos profesorius Lelevelis, kurio paskaitų susirinkdavo klausyti ne vien studentai, bet ir daugybė vilniečių.
Narbutas nurodo, kad Lelevelis Lindės vokiškajame leidime aiškino Palenkės gyventojų, lietuvių ir prūsų kildinimą iš sarmatų, Dakijoje įsikūrusius jazigus siedamas su Palenkės jotvingiais.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Lelevelis, tiesa (Lindės vokiškasis leidimas, 461 p.), yra kitos nuomonės, mat, nežinodamas apie danų gyvenvietes Sambijoje, nesusivokė, kur Prūsijoje įkurdinti tuos dakus, todėl ir samprotavo šitaip: „Tam, kad Palenkės gyventojus, lietuvius ir prūsus, galima būtų kildinti iš sarmatą, reikėtų šį vardą priskirti Palenkės jotvingiams ir manyti nuo jų prigijus Dakijoje įsikūrusiems jazigams“. Mes čia paprasčiausiai matome Lelevelį pakliuvus į painiavą, ką jis ir pats tuoj pat duoda suprasti pažymėdamas, kad esą jam to dalyko aiškinimui kažko trūksta.
Lelevelis kimbrus arba kimerus laikė klaidinga graikų išmone.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kaip jau minėjome, Leleveliui patiko paskelbti kimbrus, arba kimerus, klaidinga graikų išmone4, nors ir skaitė, tai Herodoto darbuose ir pats ne 1 Kotzebue. Preussens ältere Geschichte. S. 30, 31. 2 Hartknoch. S. 296. 3 Švedų istorikai Selsijus ir Dalinas teigia, kad Baltijos lygis pažemėjo 13 sieksnių*. 4 Wiadomosc o narodach w Europio będących. S. 2**. 51 sykį sakė, jog šio istoriko tikroviškumas yra tikrai istorinis. Mes, sekdami Herodoto žodžiais ir remdamiesi senovės tyrinėtojų išvadomis, laikome kimbrus kitados Prūsijoje viešėjusia gentimi, net galėjusia palikti savo kalbos ir susigiminiavimo su pirmykščiais mūsų Baltijos jūros pakrančių gyventojais paminklų
Herodotas teigia, kad iki šio krašto nuo Dnepro žiočių reikia plauk ti 40 dienų, o tai, anot Lelevelio apskaičiavimų2, turėtų prilygti maždaug 4000 stadijų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Herodotas teigia, kad iki šio krašto nuo Dnepro žiočių reikia plaukti 40 dienų, o tai, anot Lelevelio apskaičiavimų2, turėtų prilygti maždaug 4000 stadijų.
Tunmanas3, Jo nas Potockis4, Lelevelis5 tai žinojo, bet į šį klausimą ne atsakė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tunmanas3, Jonas Potockis4, Lelevelis5 tai žinojo, bet į šį klausimą neatsakė.
Lelevelis2 linkęs gelonus ir budinus pastatyti į išgalvotų tautų gretą, griežtai prie kaištaudamas, kad senovės geografų kompiliatoriai net ligi XIX amžiaus nepastebėjo šio tariamo atradimo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Lelevelis2 linkęs gelonus ir budinus pastatyti į išgalvotų tautų gretą, griežtai priekaištaudamas, kad senovės geografų kompiliatoriai net ligi XIX amžiaus nepastebėjo šio tariamo atradimo. Sis drąsus nuosprendis, paskelbtas daugelio veikalų išgarsinto istoriko, nusipelno atsakymo, nors šiaip jau jo nereikėtų dėl to, kad aptarta tiek daug šios temos dalykų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 4 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |