Santrauka
Narbutas skaitytojui nurodo Sirvydo žodyną greta Ksavero Bogušo studijos apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę. Narbutas rašo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę lietuviškai vadina Nerimi. Narbutas nurodo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Aitvarą vadina Ajtwaros, lotyniškai Incubus, lenkiškai Latawiec.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Narbutas skaitytojui nurodo Sirvydo žodyną greta Ksavero Bogušo studijos apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę. |
| t-002 Narbutas rašo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę lietuviškai vadina Nerimi. |
| t-003 Narbutas nurodo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Aitvarą vadina Ajtwaros, lotyniškai Incubus, lenkiškai Latawiec. |
| t-004 Narbutas remiasi kunigu Sirvydu aiškindamas Vasario vardą per žodžius „Lutis“, „Pūsis“ ir „Pūstis“. |
| t-005 Narbutas, remdamasis K. Sirvydo žodynu, žodį „dykra“ aiškino kaip „Solitudo“ ir „Giria“. |
| t-006 Narbutas K. Sirvydo žodyne nurodė lietuviškas formas „Pridegis“ ir „Priderinis“ kaip aptariamo pavadinimo atitikmenis. |
| t-007 Iškalbingas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas – „Trijų kalbų žodynas“ (1620). |