Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jaunas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, tolerancijos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimuisi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, užėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jaunas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, tolerancijos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių tautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, susikūrusi 1896 m.
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimuisi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, užėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jaunas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, tolerancijos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių tautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, susikūrusi 1896 m.
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimuisi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, užėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jaunas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, tolerancijos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių tautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, susikūrusi 1896 m.