Juozapas Ignotas Kraševskis parašė antrąją didelę T. Narbuto „Lietuvių mitologijos“ recenziją, išspausdintą „Tygodnik Petersburski“. Balins kis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę me džiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė puikiu stiliumi. Juozapas Ignas Kraševskis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.
Nepaisant gana kritiško požiūrio į istorijos šaltinius, M. Balinskio Vilniaus istorija neprilygo J. I. Kraševskio 1840-1842 m. išleistai miesto istorijai. Kaip ir M. Balinskis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę medžiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė puikiu stiliumi. Veikale chronologiškai Vilniaus miesto raida nušviesta iki 1750 metų.
Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai sugebėjimai, darbštumas — tai bruožai, kurie buvo būdingi praėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo ne tik nauda — visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį pateikia faktą, jog būtent jo leidykloje buvo leidžiama LTI. Pats T. Narbutas, jau praėjus daugeliui metų po paskutinio tomo publikavimo, teigė, jog A. Marcinovskis jo „Istorija“ pelnė ir naudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.