autorius

Juozapas Ignas Kraševskis

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Balins kis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę me džiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė puikiu stiliumi.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 12

Nepaisant gana kritiško požiūrio į istorijos šaltinius, M. Balinskio Vilniaus istorija neprilygo J. I. Kra ševskio 1840-1842 m. išleistai miesto istorijai. Kaip ir M. Balins kis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę me džiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė puikiu stiliumi. Veikale chronologiškai Vilniaus miesto raida nušviesta iki 1750 metų.

t-002vidutinis

Juozapas Ignas Kraševskis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 446

Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai suge bėjimai, darbštumas — tai bruožai, kurie buvo būdingi praėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo ne tik nauda — visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį pateikia faktą, jog būtent jo leidykloje buvo lei džiama LTI. Pats T. Narbutas, jau praėjus daugeliui me tų po paskutinio tomo publikavimo, teigė, jog A. Marci- novskis jo „Istorija“ pelnė ir naudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatski riamais epitetais.