autorius

J. Voigtas Foigtas

4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas rašė, kad Foigto studijose nagrinėta jūros užlieta Vitlandija su kaimais ir Liubeko pirklių pastatytu Lipsos uostu. Narbutas pašaipiai perteikė Reinchardo, paremto Foigtu, teiginį, kad Stavanija buvo į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai. Narbutas teigė, kad Foigtas pasiklydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis ir padarė visiškai netaiklių išvadų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad Foigto studijose nagrinėta jūros užlieta Vitlandija su kaimais ir Liubeko pirklių pastatytu Lipsos uostu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra­ dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi. Tai buvęs tankiai gyvenamas, gana platus kraštas, kur driekėsi nemažai kaimų, Liubeko pirklių pa­ statytas uostas, vadinamas Lipsa, ir daug kitų; apie tai rašo šis istorikas savo veikale2, o kiti istorikai apie tai ne­ užsimena nė žodžiu.
t-002vidutinis

Narbutas pašaipiai perteikė Reinchardo, paremto Foigtu, teiginį, kad Stavanija buvo į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prira­\nšė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti\nvisiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigi­\nmas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi\nį pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai,\nnes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent\netimologinių išvadų pagrindas!
t-003vidutinis

Narbutas teigė, kad Foigtas pasiklydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis ir padarė visiškai netaiklių išvadų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom­\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant­\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau­\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
t-004vidutinis

Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom­\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant­\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau­\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: author · person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)44