Narbutas rašė, kad Foigto studijose nagrinėta jūros užlieta Vitlandija su kaimais ir Liubeko pirklių pastatytu Lipsos uostu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 186
1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi. Tai buvęs tankiai gyvenamas, gana platus kraštas, kur driekėsi nemažai kaimų, Liubeko pirklių pa statytas uostas, vadinamas Lipsa, ir daug kitų; apie tai rašo šis istorikas savo veikale2, o kiti istorikai apie tai ne užsimena nė žodžiu.
Narbutas pašaipiai perteikė Reinchardo, paremto Foigtu, teiginį, kad Stavanija buvo į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 273
Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prira\nšė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti\nvisiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigi\nmas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi\nį pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai,\nnes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent\netimologinių išvadų pagrindas!
Narbutas teigė, kad Foigtas pasiklydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis ir padarė visiškai netaiklių išvadų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau rės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos, j Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, įsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004