Santrauka

Narbutas rašė, kad Foigto studijose nagrinėta jūros užlieta Vitlandija su kaimais ir Liubeko pirklių pastatytu Lipsos uostu. Narbutas pašaipiai perteikė Reinchardo, paremto Foigtu, teiginį, kad Stavanija buvo į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai. Narbutas teigė, kad Foigtas pasiklydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis ir padarė visiškai netaiklių išvadų.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Narbutas rašė, kad Foigto studijose nagrinėta jūros užlieta Vitlandija su kaimais ir Liubeko pirklių pastatytu Lipsos uostu.
t-002 Narbutas pašaipiai perteikė Reinchardo, paremto Foigtu, teiginį, kad Stavanija buvo į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai.
t-003 Narbutas teigė, kad Foigtas pasiklydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis ir padarė visiškai netaiklių išvadų.

Citatos

  • id: c-174434 citata_originali: | 1669 metais didžiulė audra visiškai išgriovė šio pastato sienas. 189 Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra­ dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi. Tai buvęs tankiai gyvenamas, gana platus kraštas, kur driekėsi nemažai kaimų, Liubeko pirklių pa­ statytas uostas, vadinamas Lipsa, ir daug kitų; apie tai rašo šis istorikas savo veikale2, o kiti istorikai apie tai ne­ užsimena nė žodžiu. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191552
  • id: c-174435 citata_originali: | Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prira­ šė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti visiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigi­ mas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai, nes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent etimologinių išvadų pagrindas! statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191553
  • id: c-174436 citata_originali: | Galbūt ir lietuvių kalba jie vadinosi skiriais, nes esama panašiai skambančių senovės vietovardžių: Skirvytė, Skirai, Skir- nreliškės1. Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom­ piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant­ ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191554