, Stanevičius\nsu pagrindu kritikavo J. Lasickio knygutę « apie Žemaičių dievus »,\nkurioje paprasti kalbos žodžiai esą padaryti dievų vardais^41. Tik\nprieš 20 metų, metodiškai tyrinėjant^42 , buvo akivaizdžiai matyti,\nkad Stanevičius buvo pradėjęs moksliniu atžvilgiu teisingai statyti\nklausimus.
Burtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka. Sakydavo eiles ir dainuoda\nvo įvairias dainas, taip pat pranašaudavo (burdavo). Tas pava\ndinimas yra Lasickio mitologijoje.
Papjumenė (Papiumene)\nPjūties šventė. Ji švenčiama liepos mėnesį, pradėjus rugiap\njūte, kai saulė įžengia į dangiškojo Liūto ženklą. Lasickis trum\npai pamini, kad šeimininkas, nupjovęs patį pirmąjį pėdelį ru\ngių, parsinešdavo jį namo ir rytojaus dieną prasidėdavo ru\ngiapjūtė.
Žemdirbių šventė baigiasi vėly\nvą naktį vaišėmis, muzika, dainomis. Tačiau senovėje, be šito\nprivataus, kiekvienam šeimininkui įprasto šventimo, būdavo\nviso kaimo arba valsčiaus bendra šventė, visiems ūkininkams\n333\n\n## Puslapis 333\n\nvisiškai nuėmus derlių; tuo metu būdavo atnašaujamos au\nkos. Tokią žinią Lasickis paliko mums iš savo duomenų apie\ntai, ką buvo pastebėjęs prūsų tautoje sūduviuose.
Vaižgantas mums bus maloningas, nes Baniutė, mū\nsų kaimo gražiausia mergelė, be rikto išstovėjo ant vienos ko\njos“. Lasickis, šių apeigų liudytojas, priduria, kad už tikėjimą\nsulaukdavę atpildo. Yra ir kitokių padavimų, kuriais pasinau\ndojome šiame aprašyme.
Tai visiškai primena Antikos žmonių\nCircumpotatio (gėrimą ratu), kurį su tokiomis pastangomis So-\nlonas bandė išnaikinti Atėnuose, o decemvirai - Romoje. Be\nšitų iškilmių, kiekviena šventė, išskyrus Rasos šventę, baigda\nvosi minėjimu mirusiųjų garbei: Lasickis iš savo žinių pateikia\napeigų mirusiųjų garbei, atliekamų po Ilgių šventės, aprašymą.\nTa diena vadinasi Vėlinės bene dėl to, kad ją švęsdavo visas kai\nmas visiems savo mirusiesiems pagerbti.