Santrauka
Frydrichas Stenderis Lietuvos istorijos žinių bazėje pristatomas per Narbuto polemiką su jo latvių mitologijos aiškinimais. Narbutas kritikavo Stenderio etimologijas, Tiimpus siejimą su Atrimpos ir kai kurias išvadas apie latvių dievybes. Kartu fiksuojamos Stenderio pastabos apie Lajmą, Dyžą, barstukų vardo kilmę, Brehkiną ir latvių žynius.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas vertino Stenderio latvių mitologijos straipsnio etimologijas kaip klaidingas ir pernelyg grindžiamas vietinių žodžių paieška.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas nesutiko su Stenderio siejimu Tiimpus su Atrimpos ir vadino Tiimpus paprastu girtuoklių globėjo epitetu.
| c-002 | |||
t-003 Stenderio nuomone, latvių mitologijoje kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja lytimis.
| c-003 | |||
t-004 Stenderis rašė, kad latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, o kai kuriose dainose vadinama Laema mahmina.
| c-004 | |||
t-005 Narbutas teigė, kad Stenderis savo latvių mitologijos straipsniuose pateikė klaidingas išvadas ir nutolo nuo esmės bei tiesos.
| c-005 | |||
t-006 Stenderis pastebėjo, kad latviai turėjo deivę Dyža arba Dysza, kurią Narbutas pagal ypatybes siejo su Pergrube.
| c-006 | |||
t-007 Narbutas Lygičiaus ir Derintojo ryšį su šokiais, žaidimais ir pantomimomis grindė Stenderio straipsnio „Lyguo (Lihgo)“ pastabomis.
| c-007 | |||
t-008 Stenderis barstukų vardą kildino iš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas, ir Stuhke, reiškiančio lėlę.
| c-008 | |||
t-009 Pasak Stenderio, latvių mitinė būtybė Brehkina buvo namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes.
| c-009 | |||
t-010 Stenderis rašė, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie pritraukia lengvatikius iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių.
| c-010 | |||
t-011 Stenderis nurodė, kad latvių senieji mėnesiai buvo skaičiuojami nuo jauno iki jauno mėnulio ir jų buvo trylika.
| c-011 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Stenderis nurodė, kad latvių senieji mėnesiai buvo skaičiuojami nuo jauno iki jauno mėnulio ir jų buvo trylika.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Latviai ištikimiau išsaugojo senųjų mėnesių atminimą pa gal skaičiavimą nuo jauno iki jauno mėnulio. Todėl jų mėne siai neatitinka mūsiškių arba nesutampa su mūsų kalendorių skaičiavimu, nes jų yra trylika. Taip nurodė Stenderis5. Išvardykim mitologinių metų mėnesius eilės tvarka.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |