Narbutas vertino Stenderio latvių mitologijos straipsnio etimologijas kaip klaidingas ir pernelyg grindžiamas vietinių žodžių paieška. Narbutas nesutiko su Stenderio siejimu Tiimpus su Atrimpos ir vadino Tiimpus paprastu girtuoklių globėjo epitetu. Stenderio nuomone, latvių mitologijoje kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja lytimis.
Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vie tinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų. Taigi straips nyje Deews, Dievas, kildina jį iš žodžio dewejs - davėjas, nors Deews yra perimtas iš Dewas, iš originaliosios lietuvių kalbos, kurios šaka yra latvių kalba. Todėl to autoriaus aiškinimai labai dažnai neatitinka tie sos, nors jis žinojo daug liaudies padavimų ir burtininkų, arba lietuvių bardų, dainų.
28 Ponas Adomas Borovskis*.\n1\nLatviai kiekvieną deivę vadino motina (Mathe), ir, jų suprati\nmu, beveik kiekvienas dalykas, turintis savo dievą, - kiekvieną iš jų\napskritai vadino tėvu (Thews), - turėjo ir savo deivę, kitaip sakant,\njiems kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja\nlytimis. Tokia Stenderio nuomonė (Lettische Grammatik).
Šaukiama tuo pačiu vardu, ji buvo moterų globėja visuose jų gyvenimo nutikimuose, kaip romėnų Dia na, vadinta Eileitijos, Lucinos ir Genitalės vardais5. Ypač ji globojo skausmingai gimdančias moteris, rūpinosi naujagimio sveikata ir likimu, paduodavo jam žinduką, suvystydavo, ser gėdavo maudomą. Stenderis sako: dar dabar latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, kai kuriose dainose ji vadinama Laema mahmina, Laima - motulė arba deivė.
Beje, labai gali būti, kad vėlesniais laikais ir stabmeldystei išnykus liaudis klydo api būdindama dievybių lytį, bet ne čia esmė; tai lengvai ištaiso ma, jeigu tik atsirastų kokių nors žinių apie šį dalyką. Latviai žinojo šią dievybę kaip Pilviką (Pelwihkse), kitaip Szkahde. Stenderis, tuose savo latvių mitologijos straipsniuo se saviškai pateikdamas klaidingas išvadas, nutolsta nuo es mės ir tiesos.
Pergrubė (Pergrubie)\nPavasario, gėlių, daržų, žmogaus pastangomis gausinamų\nžemės vaisių deivė.\nKitaip vadinosi Grubytė (Grubite), nuo žodžio Grubios -\ngėlių ir vaismedžių sodas.\nStenderis yra pastebėjęs, kad latviai turėjo deivę, kurią va\ndino Dyža arba Dysza; savo ypatybėmis ji visiškai atitiko Per-\ngrubę.
Jiems nusilenkdavo pats Pušaitis, prašydamas\nkaimiečių vardu, idant markopoliai sulaikytų savo garbinto\njus nuo nelaimingų žmonių engimo.\nBarstukai (Barstuki)\nPožemio dievaičiai, nykštukai. Tą vardą Stenderis išveda\niš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas (Barnus), ir Stuh-\nke - lėlė.