Narbutas vertino Stenderio latvių mitologijos straipsnio etimologijas kaip klaidingas ir pernelyg grindžiamas vietinių žodžių paieška.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 95
Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vietinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų. Taigi straipsnyje Deews, Dievas, kildina jį iš žodžio dewejs - davėjas, nors Deews yra perimtas iš Dewas, iš originaliosios lietuvių kalbos, kurios šaka yra latvių kalba. Todėl to autoriaus aiškinimai labai dažnai neatitinka tiesos, nors jis žinojo daug liaudies padavimų ir burtininkų, arba lietuvių bardų, dainų.
Stenderio nuomone, latvių mitologijoje kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja lytimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 114
28 Ponas Adomas Borovskis*. 1 Latviai kiekvieną deivę vadino motina (Mathe), ir, jų supratimu, beveik kiekvienas dalykas, turintis savo dievą, - kiekvieną iš jų apskritai vadino tėvu (Thews), - turėjo ir savo deivę, kitaip sakant, jiems kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja lytimis. Tokia Stenderio nuomonė (Lettische Grammatik).
Stenderis rašė, kad latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, o kai kuriose dainose vadinama Laema mahmina.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 117
Šaukiama tuo pačiu vardu, ji buvo moterų globėja visuose jų gyvenimo nutikimuose, kaip romėnų Diana, vadinta Eileitijos, Lucinos ir Genitalės vardais5. Ypač ji globojo skausmingai gimdančias moteris, rūpinosi naujagimio sveikata ir likimu, paduodavo jam žinduką, suvystydavo, sergėdavo maudomą. Stenderis sako: dar dabar latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, kai kuriose dainose ji vadinama Laema mahmina, Laima - motulė arba deivė.
Narbutas teigė, kad Stenderis savo latvių mitologijos straipsniuose pateikė klaidingas išvadas ir nutolo nuo esmės bei tiesos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 126
Beje, labai gali būti, kad vėlesniais laikais ir stabmeldystei išnykus liaudis klydo apibūdindama dievybių lytį, bet ne čia esmė; tai lengvai ištaisoma, jeigu tik atsirastų kokių nors žinių apie šį dalyką. Latviai žinojo šią dievybę kaip Pilviką (Pelwihkse), kitaip Szkahde. Stenderis, tuose savo latvių mitologijos straipsniuose saviškai pateikdamas klaidingas išvadas, nutolsta nuo esmės ir tiesos.
Stenderis pastebėjo, kad latviai turėjo deivę Dyža arba Dysza, kurią Narbutas pagal ypatybes siejo su Pergrube.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 132
Pergrubė (Pergrubie) Pavasario, gėlių, daržų, žmogaus pastangomis gausinamų žemės vaisių deivė. Kitaip vadinosi Grubytė (Grubite), nuo žodžio Grubios gėlių ir vaismedžių sodas. Stenderis yra pastebėjęs, kad latviai turėjo deivę, kurią vadino Dyža arba Dysza; savo ypatybėmis ji visiškai atitiko Pergrubę.
Stenderis barstukų vardą kildino iš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas, ir Stuhke, reiškiančio lėlę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 180
Jiems nusilenkdavo pats Pušaitis, prašydamas kaimiečių vardu, idant markopoliai sulaikytų savo garbintojus nuo nelaimingų žmonių engimo. Barstukai (Barstuki) Požemio dievaičiai, nykštukai. Tą vardą Stenderis išveda iš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas (Barnus), ir Stuhke - lėlė.
Pasak Stenderio, latvių mitinė būtybė Brehkina buvo namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 205
Latviai tas rupūžes vadino Pieno motinomis (Peenu mahtes), pieno deivėmis. Jų mitologijoje buvo kažkokia mitinė būtybė, vadintaBrehkina, tai yra rėksne. Pasak Stenderio, atseit tai buvusi namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes; ji aprėkdavusi kiekvieną įeinantį, kad nesumindytų pieno karalienės.
Stenderis rašė, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie pritraukia lengvatikius iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 299
Tokie žyniai, mokantys pagarsėti, pritraukia lengvatikius iš tolimesnių ir artimesnių apylinkių ir patys, be abejo, savęs nenuskriaudžia. Latvijoje ir dabar girdėti apie tokius žmones, sako Stenderis32. Vilkolakis (Wilkats) Latviai šitaip vadina kerėtoją, mokantį pasiversti vilku; mūsų rusinai tokį vadina Wolkotak, o lietuviai - Witkatas.
Stenderis nurodė, kad latvių senieji mėnesiai buvo skaičiuojami nuo jauno iki jauno mėnulio ir jų buvo trylika.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 324
Latviai ištikimiau išsaugojo senųjų mėnesių atminimą pagal skaičiavimą nuo jauno iki jauno mėnulio. Todėl jų mėnesiai neatitinka mūsiškių arba nesutampa su mūsų kalendorių skaičiavimu, nes jų yra trylika. Taip nurodė Stenderis5. Išvardykim mitologinių metų mėnesius eilės tvarka.
Narbutas teigia, kad šio dievo garbei buvo švenčiama šventė apie gruodžio 25 1 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 91
Šio dievo garbei buvo švenčiama šventė apie gruodžio 25 1 Stender. Lettische Grammatik*. Tačiau tai klaidinga išvada, kadangi žemės drebėjimų būta Prūsijoje, taigi jie buvo žinomi ir tolimesnei Lietuvai. 2 Ibidem.
Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 121
Tą vakarą nė viena neverpia bijodama, kad lauke neužderės linai arba kad avims susivels vilna. Mano užkampyje nuo Kalėdų iki Naujųjų metų moterys vakarais neverpia dėl tos pačios priežasties, tai Laimos šventės liekanos. Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Tai rodo, kad vietos gyventojai kadaise Nemuną tik rai vadino Kruoniu (Kronus)', o gal kaip deivė upė buvo garbi- 17 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 141
Ties Prienais, kur Nemunas daro pusračio vingį, pastebėjau pil i a k ai n Į Krono-kilpinie, tai yra Kruonio kilpą (Luk Kronu). Tai rodo, kad vietos gyventojai kadaise Nemuną tikrai vadino Kruoniu (Kronus)', o gal kaip deivė upė buvo garbi- 17 Stender. Lettische Grammatik.
Frydrichas Stenderis gali patekti į pastatą net pro rakto skylutę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 178
Latviai vadina Leetons arba Leetowens - „vaiduokliu, vyriškos lyties dvasia, kuri paprastai tarytum smėlio maišas užgula miegantį žmogų, naktį užsėda ant arklių ir ant merginų, kad šios net išprakaituoja. Jis gali patekti į pastatą net pro rakto skylutę. Dar ir dabar jį tiki tamsūs žmonės“14 15.
Kankino moteris, gaudė vyrus, užsispyrusius ir nepatinkamus žmones įmesdavo į šulinius, skandindavo upėse, kardavo ant medžių, 14 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 177
Šitaip apleidus dalyką, pradėjo atsirasti dievaičių, vadintų aitvarais (Succubis etlncubis*), kurie, vis dažniau svečiuodamiesi, įniko naktimis viešai ir dažnai rodytis gyvų žmonių pavidalu. Kankino moteris, gaudė vyrus, užsispyrusius ir nepatinkamus žmones įmesdavo į šulinius, skandindavo upėse, kardavo ant medžių, 14 Stender. Lettische Grammatik.
Jis gyvendavo žemėje, 16 16 Stender, Lettische Grammatik.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 180
Pušaitis (Puschajtis) Požemio dievaitis, engiamų vargšų gynėjas, nykštukų, vadinamų barstukais, vyriausiasis. Jis gyvendavo žemėje, 16 16 Stender, Lettische Grammatik. 179 ## Puslapis 179 po alyvų krūmais.
Frydrichas Stenderis verčia Angularis, taigi turėjo būti Usparinie (Užsparinė) arba Susparinie (Sąsparinė)19.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 140
Atikoje Krono šventė buvo švenčiama Krono garbei hekatombajono (Hekatombeon) mėnesį, kurį anksčiau vadino Krono mėnesiu (Kronius). Užsparinė (Usparinia) Tai buvo žemės ribų deivė, globojanti kampinius kaupus arba sergėjanti sienų neliečiamumą; jų nepažeidžiamumas lietuviams buvo šventenybė. Lasickio, aišku, su klaida užrašyta Aspelenie (Užpelenė), nes tą vardą į lotynų kalbą jis verčia Angularis, taigi turėjo būti Usparinie (Užsparinė) arba Susparinie (Sąsparinė)19.
Stenderį - Mėšlų boba, Žemės motina ir 1.1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 26
Daugmaž pagal J. Lasickį apibūdinama Austėja, Datonas, Trotytojas kibirkščių, Bentis, Strutis ir Miechutėlė, Priparšis, Gardunytis, Vaižgantas ir daugelis kitų, pagal M. Strijkovskį - Gulbis dievas, Šeimynos dievas, Kelio dievas, Lada deivė ir kt., pagal M. Strijkovskį ir K. Hatknochą Gardunytis, Pušaitis, Markopoliai ir kt., pagal F. Stenderį Mėšlų boba, Žemės motina ir 1.1
Frydrichas Stenderis buvo paskutiniais savo smukimo metais, šito aiškiai nemini, kadangi šis seniausias religijos sluoksnis jau labai seniai virto Titanų giminės garbinimu, su kuriuo priviso įvairių dievų, kuriuos aprašyti buvo ankstesnių skyrių ir dar bus kitų šio 23 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 95
Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vietinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų. Taigi straipsnyje Deews, Dievas, kildina jį iš žodžio dewejs - davėjas, nors Deews yra perimtas iš Dewas, iš originaliosios lietuvių kalbos, kurios šaka yra latvių kalba. Todėl to autoriaus aiškinimai labai dažnai neatitinka tiesos, nors jis žinojo daug liaudies padavimų ir burtininkų, arba lietuvių bardų, dainų.