Narbutas vertino Stenderio latvių mitologijos straipsnio etimologijas kaip klaidingas ir pernelyg grindžiamas vietinių žodžių paieška.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 95
Stenderis (latvių kalbos gramatikos autorius) straipsnyje apie tos tautos mitologiją aiškina mitologinių terminų kilmę su keistu nusistatymu: jokiu būdu nenori pripažinti jų kilmės iš graikų ar lotynų kalbų; nuobodžiausiai stengiasi surasti vie tinių žodžių, kad tik nereiktų vartoti lotyniškų. Taigi straips nyje Deews, Dievas, kildina jį iš žodžio dewejs - davėjas, nors Deews yra perimtas iš Dewas, iš originaliosios lietuvių kalbos, kurios šaka yra latvių kalba. Todėl to autoriaus aiškinimai labai dažnai neatitinka tie sos, nors jis žinojo daug liaudies padavimų ir burtininkų, arba lietuvių bardų, dainų.
Stenderio nuomone, latvių mitologijoje kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja lytimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 114
28 Ponas Adomas Borovskis*.\n1\nLatviai kiekvieną deivę vadino motina (Mathe), ir, jų suprati\nmu, beveik kiekvienas dalykas, turintis savo dievą, - kiekvieną iš jų\napskritai vadino tėvu (Thews), - turėjo ir savo deivę, kitaip sakant,\njiems kiekvienas mitas siejosi su dievybės vyriškąja ir moteriškąja\nlytimis. Tokia Stenderio nuomonė (Lettische Grammatik).
Stenderis rašė, kad latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, o kai kuriose dainose vadinama Laema mahmina.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 117
Šaukiama tuo pačiu vardu, ji buvo moterų globėja visuose jų gyvenimo nutikimuose, kaip romėnų Dia na, vadinta Eileitijos, Lucinos ir Genitalės vardais5. Ypač ji globojo skausmingai gimdančias moteris, rūpinosi naujagimio sveikata ir likimu, paduodavo jam žinduką, suvystydavo, ser gėdavo maudomą. Stenderis sako: dar dabar latviams Lajma reiškia vaikų laimingą likimą arba laimę, kai kuriose dainose ji vadinama Laema mahmina, Laima - motulė arba deivė.
Narbutas teigė, kad Stenderis savo latvių mitologijos straipsniuose pateikė klaidingas išvadas ir nutolo nuo esmės bei tiesos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 126
Beje, labai gali būti, kad vėlesniais laikais ir stabmeldystei išnykus liaudis klydo api būdindama dievybių lytį, bet ne čia esmė; tai lengvai ištaiso ma, jeigu tik atsirastų kokių nors žinių apie šį dalyką. Latviai žinojo šią dievybę kaip Pilviką (Pelwihkse), kitaip Szkahde. Stenderis, tuose savo latvių mitologijos straipsniuo se saviškai pateikdamas klaidingas išvadas, nutolsta nuo es mės ir tiesos.
Stenderis pastebėjo, kad latviai turėjo deivę Dyža arba Dysza, kurią Narbutas pagal ypatybes siejo su Pergrube.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 132
Pergrubė (Pergrubie)\nPavasario, gėlių, daržų, žmogaus pastangomis gausinamų\nžemės vaisių deivė.\nKitaip vadinosi Grubytė (Grubite), nuo žodžio Grubios -\ngėlių ir vaismedžių sodas.\nStenderis yra pastebėjęs, kad latviai turėjo deivę, kurią va\ndino Dyža arba Dysza; savo ypatybėmis ji visiškai atitiko Per-\ngrubę.
Stenderis barstukų vardą kildino iš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas, ir Stuhke, reiškiančio lėlę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 180
Jiems nusilenkdavo pats Pušaitis, prašydamas\nkaimiečių vardu, idant markopoliai sulaikytų savo garbinto\njus nuo nelaimingų žmonių engimo.\nBarstukai (Barstuki)\nPožemio dievaičiai, nykštukai. Tą vardą Stenderis išveda\niš latviškų žodžių Berhns, lietuviškai bernas (Barnus), ir Stuh-\nke - lėlė.
Pasak Stenderio, latvių mitinė būtybė Brehkina buvo namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 205
Latviai tas rupūžes vadino Pieno motinomis (Peenu mahtes), pieno deivėmis. Jų mitologijoje buvo kažko kia mitinė būtybė, vadintaBrehkina, tai yra rėksne. Pasak Sten- derio, atseit tai buvusi namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes; ji aprėkdavusi kiekvieną įeinantį, kad nesumindy- tų pieno karalienės.
Stenderis rašė, kad Latvijoje dar girdėti apie žynius, kurie pritraukia lengvatikius iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 299
Tokie žyniai, mo kantys pagarsėti, pritraukia lengvatikius iš tolimesnių ir arti mesnių apylinkių ir patys, be abejo, savęs nenuskriaudžia. Lat vijoje ir dabar girdėti apie tokius žmones, sako Stenderis32. Vilkolakis (Wilkats) Latviai šitaip vadina kerėtoją, mokantį pasiversti vilku; mū sų rusinai tokį vadina Wolkotak, o lietuviai - Witkatas.
Stenderis nurodė, kad latvių senieji mėnesiai buvo skaičiuojami nuo jauno iki jauno mėnulio ir jų buvo trylika.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 324
Latviai ištikimiau išsaugojo senųjų mėnesių atminimą pa gal skaičiavimą nuo jauno iki jauno mėnulio. Todėl jų mėne siai neatitinka mūsiškių arba nesutampa su mūsų kalendorių skaičiavimu, nes jų yra trylika. Taip nurodė Stenderis5. Išvardykim mitologinių metų mėnesius eilės tvarka.
Narbutas teigia, kad šio dievo garbei buvo švenčiama šventė apie gruodžio 25 1 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 91
Šio dievo garbei buvo švenčiama šventė apie gruodžio 25\n1 Stender. Lettische Grammatik*. Tačiau tai klaidinga išvada, ka\ndangi žemės drebėjimų būta Prūsijoje, taigi jie buvo žinomi ir toli\nmesnei Lietuvai.\n2 Ibidem.
Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 121
Tą vakarą nė viena neverpia bijodama, kad lauke neužderės linai arba kad avims susivels vilna. Mano užkampyje nuo Kalėdų iki Naujų jų metų moterys vakarais neverpia dėl tos pačios priežasties, - tai Laimos šventės liekanos. Stenderis dar sako, kad latviams Lauma reiškia tą patį, ką ir ragana.
Tai rodo, kad vietos gyventojai kadaise Nemuną tik rai vadino Kruoniu (Kronus)', o gal kaip deivė upė buvo garbi- 17 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 141
Ties Prienais, kur Nemunas daro pusračio vingį,\npastebėjau pil i a k ai n Į Krono-kilpinie, tai yra Kruonio kilpą (Luk\nKronu). Tai rodo, kad vietos gyventojai kadaise Nemuną tik\nrai vadino Kruoniu (Kronus)', o gal kaip deivė upė buvo garbi-\n17 Stender. Lettische Grammatik.
Frydrichas Stenderis gali patekti į pastatą net pro rakto skylutę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 178
Latviai vadina Leetons arba Leetowens - „vaiduokliu, vy\nriškos lyties dvasia, kuri paprastai tarytum smėlio maišas už\ngula miegantį žmogų, naktį užsėda ant arklių ir ant merginų,\nkad šios net išprakaituoja. Jis gali patekti į pastatą net pro\nrakto skylutę. Dar ir dabar jį tiki tamsūs žmonės“14 15.
Kankino moteris, gaudė vyrus, užsispyrusius ir nepatinkamus žmones įmesdavo į šulinius, skandindavo upėse, kardavo ant medžių, 14 Stender.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 177
Šitaip ap leidus dalyką, pradėjo atsirasti dievaičių, vadintų aitvarais (Suc- cubis etlncubis*), kurie, vis dažniau svečiuodamiesi, įniko nak timis viešai ir dažnai rodytis gyvų žmonių pavidalu. Kankino moteris, gaudė vyrus, užsispyrusius ir nepatinkamus žmones įmesdavo į šulinius, skandindavo upėse, kardavo ant medžių, 14 Stender. Lettische Grammatik.
Jis gyvendavo žemėje, 16 16 Stender, Lettische Grammatik.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 180
Pušaitis (Puschajtis)\nPožemio dievaitis, engiamų vargšų gynėjas, nykštukų,\nvadinamų barstukais, vyriausiasis. Jis gyvendavo žemėje, 16\n16 Stender, Lettische Grammatik.\n179\n\n## Puslapis 179\n\npo alyvų krūmais.
Frydrichas Stenderis išliejo, virto gryno aukso lašais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 127
Minėtasis vyras, išvykdamas į kelio nes po įvairias šalis, pametė ją visiems laikams. Labai sukrės ta šio nutikimo, deivė klaidžiojo visur, ieškodama neištikimo vyro; gailios ašaros, kurias ji išliejo, virto gryno aukso lašais. Skandinavai taip pat manė, kad dėl tos kelionės deivė Frėja tapo žinoma įvairiuose kraštuose ir buvo garbinama įvairių tautų.
Frydrichas Stenderis verčia Angularis, taigi turėjo būti Usparinie (Užsparinė) arba Susparinie (Sąsparinė)19.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 140
Atikoje Krono šventė buvo švenčiama Krono garbei he- katombajono (Hekatombeon) mėnesį, kurį anksčiau vadino Krono mėnesiu (Kronius). Užsparinė (Usparinia) Tai buvo žemės ribų deivė, globojanti kampinius kaupus arba sergėjanti sienų neliečiamumą; jų nepažeidžiamumas lie tuviams buvo šventenybė. Lasickio, aišku, su klaida užrašyta Aspelenie (Užpelenė), nes tą vardą į lotynų kalbą jis verčia Angularis, taigi turėjo būti Usparinie (Užsparinė) arba Susparinie (Sąsparinė)19.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Latviai, matyt, vaizdavo jį baisų ir nepatrauklų, ka dangi dar dabar, norėdami pagąsdinti vaikus, jiems sako: „At eina Bubbulis - paims, pagriebs“. Jį taip pat vadino Tiimpus, lik jis visai nesusijęs su Atrimpos, kaip norėtų Stenderis, tai buvo paprastas girtuoklių globėjo epitetas. Kadangi to dievo L 99 ## Puslapis 99 stabas ar kažkoks keistas jo atvaizdas per jo šventę, švenčiamą vasario mènes j, buvo vežiojamas rogėmis iš kaimo j kaimą, o lietuvių kalba rogės vadinamos Ragutas, todėl tinkamiausia būtų išvada, kad ir tas dievas Ragutis plačiausiai buvo vadina mas vardu, kilusiu iš to žodžio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lygičius ir Derintojas (Ligiczus i Derfintos) Lasickio manymu, tai dievaičiai bičiuliai - santaros, vieny bės, žmonių draugiškų tarpusavio sąjungų kūrėjai. Tačiau nuo 169 ## Puslapis 169 jų nuotaikos priklausė ir linksmi šokiai, kompanijų žaidimai, ir pantomimos vaidinimai. Taip pagal Stenderlo pastebėjimus straipsnyje „Lyguo (Lihgo)“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šito liekanas pastebime lietuvių mitologijoje. Tiesa, kronikininkai, aprašinėjantys lietuvių genties tautų religiją, ko kia ji buvo paskutiniais savo smukimo metais, šito aiškiai ne mini, kadangi šis seniausias religijos sluoksnis jau labai seniai virto Titanų giminės garbinimu, su kuriuo priviso įvairių die vų, kuriuos aprašyti buvo ankstesnių skyrių ir dar bus kitų šio 23 Stender. Lettische Grammatik, 184 ## Puslapis 184 „Lietuvių tautos istorijos“ pirmojo tomo skyrių uždavinys.