Charonas iš Lampsako buvo žinomas Aukštėjo Visagisčio (Aivclejas Wissagistis) vardu. Charonas iš Lampsako dar vadinamas Szwintestix, Szwaixtiks. Charonas iš Lampsako buvusi prievartos nepakenčiančio jaunimo deivė, tai painioja ją su Laima.
Kinai, taip pat japonai turėjo milžiniškų varpų, vadin\ntų gongais.\nVarpelis (WarpeJis)\nAido, sklindančio ore, dievaitis. Lasickis pasakoja, kad, se\nnovės lietuvių nuomone, jis sukeldavęs tą griausmą, kuris pa\nsigirsta ore trenkus perkūnui.
Varpelis (WarpeJis) Aido, sklindančio ore, dievaitis. Lasickis pasakoja, kad, se novės lietuvių nuomone, jis sukeldavęs tą griausmą, kuris pa sigirsta ore trenkus perkūnui. Tai yra jis buvo atsikartojantis garsas, vadinasi, aidas.
Pasak Lasickio, jis buvo žinomas Aukštėjo Visagisčio (Aivc-\nlejas Wissagistis) vardu. Iš šio vardo prasmės pastebime, kad\ntas dievas reiškė tą patį, ką Antikos žmonėms Saturnas. Tas\nsenovės mitas, primenantis labai reikšmingą Titanų šeimynos\nasmenį, negalėjo būti nežinomas lietuvių mitologijai.
Pasak\nkronikininkų, jis dar vadinamas Szwintestix, Szwaixtiks*. Anot\nKsavero Bogušo, - Jauczobobis B. Mūsų tyrimais, - Lėlius (Lė\ntus). Lasickis pažįstąjį Gabijos (Gabie) vardu ir pateikia tokių\nduomenų apie jį: „Kai vasara Šlapia ir sunku išdžiovinti javus\nlauke, juos džiovina jaujose ir, nusilenkdami deivei Gabijai,\nmaldauja jos šitokiais žodžiais: „Gabija, dievaite, pakelk garą,\nneleisk kibirkščių ! “ (Gabie Diewajte, pakielk garu, nie lajsk kir-\nbvctu).
Senovės išminčiai, matyt, norėdami tvirtai įskiepyti žmo nėms medžių saugojimo ir puoselėjimo įprotį, teikiantį tiek malonumo mūsų žemiškajam gyvenimui, sukūrė giliamintę mi- lologinę pasaką: esą hamadriadės gyvendavusios medžiuose, kartu su jais augdavusios, kentėdavusios ir užbaigdavusios sa vo gyvenimą. Charonas iš Lampsako išsaugojo mums įdomią istoriją apie šį dalyką. Kažkoks Rekas (Rhoecus), kartą apim lus gailesčio dėl griūvančio ąžuolo, liepė apkasti jį šviežia že me ir paramstyti.
Vokiška rankraštinė J. E R. kronika, apie kurią papasako sime žemiau, minėdama šio dievo šventyklą Vilniuje, nurodo atskirą papildymą: „Perkurt, arba Perkurtas, lietuviškai reiškia griaustinį (Donnerschlag); tai buvo tikras lietuvių Jupiteris. Ta čiau jis turėjo ne vieną pavadinimą, priklausomai nuo to, koks kultas buvo toje ar kitoje provincijoje. Beje, jį vadino Jeu arba Jeou, o prie Oderio -Jesse“. Lasickis jį dar vadina Pargu.
Charonas iš Lampsako priskiria dievui nepritinkančias savybes, paversdamas jį kiaulių globėju, nors jis pats tų gyvulių globėjais laiko visai kitas dievybes, tai yra Kremarą (Kremam) ir Priparšį (Priparszas), ir pasakoja, kad kažkokie kalviai Budraičiai (Budrajcis) labai karštai jam meldžiasi.
Kriukis (Krugis) Kalvių dievas arba kažkokia antikinio Vulkano liekana; jis, visuotinai pripažintas geriausiu kalviu ir to amato globėju, Lie tuvoje buvo pramintas tautišku vardu, kilusiu išKriugos - kriu kio, kablio. Šį vardą mums išsaugojo Lasickis. Tačiau jis pri skiria dievui nepritinkančias savybes, paversdamas jį kiaulių globėju, nors jis pats tų gyvulių globėjais laiko visai kitas die vybes, tai yra Kremarą (Kremam) ir Priparšį (Priparszas), ir pasakoja, kad kažkokie kalviai Budraičiai (Budrajcis) labai karštai jam meldžiasi.