August von Kotzebue

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trys Gedimino laiškai, esantys slaptajame Kryžiuočių Arckyve Karaliaučiuje, pažymėti NÓ0, Augusto Kotzebue išrašyti ir įdėti į jo veikalą, vad.: Preuszens aeltere Geschichte von August von Kotzebue etc., Riga, 1808 4 D. 8-vo, iš Il t., p. 353 ir seąu. Foigto vertimas į len kųk ir teksto lotynų k. pataisymai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mat nemaža miesto dalis su- 15 Nors Kotzebue loco cit. pasakoja, kad tai įvykę tarp rugpjūčio 14 ir 28 dienos, tačiau tai negalėjo įvykti anksčiau, nebent prieš pat 28-ą; Slaptajame archyve yra didžiojo kunigaikščio Boleslovo Švitrigailos pavedimas didžiajam magistrui su antspaudais su juo sudarytoms sutartims antspauduoti, datuota dar 1432 metų rugpjūčio 13 dieną iš Kernavės. Žr. Ind. Cod. Hist. Dipl. Liv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šis kunigaikštis, dar nuo pirmųjų kivir- 1 Lietuvos istorikai Švitrigailą apibūdina ne per geriausiai. K o j a ł ow i c z Hist. Pars II, 1. 3, p. 140; jį vadina: homo furiosus, ac crapula infamis [baisus žmogus ir begėdis girtuoklis]. Strijkovskis pasakoja, kad buvęs „niekingas, girtuoklis ir ūmus kerštąuninkas". Vis dėlto ir Švitrigailai atsirado gynėjas: Kotzebue, aukščiau cituotame savo rašinyje Switrigail ein Beytrag etc. regi jame herojų ir didį žmogų. Tačiau objektyvus istorikas, vertindamas jį pagal įrodymais paremtus darbus, viena vertus, pripažįsta, jog tai buvęs kunigaikštis, savo populiarumu ir dosnumu sugebėjęs įsigyti daug bičiulių, bet, kita vertus, mato kupiną laukinės aistros, ūmaus būdo barbarą, dar mažai teapgludintą pietietiškos civilizacijos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

z Tokius skundo punktus randame įdėtus R a y n a 1 d, an. 1324 Nr. 53, kurie visiškai atitinka tuos, kurie yra Kotzebue, T. Il, p. 368-371.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Būtų visiškai paika sakyti, kad pajūrio miestai tuos laiškus nusiuntę Ordinui. Kokia priežastis būtų vertųsi? Bet kokia priežastis vertė Kotzebue nemačiomis tai praleisti, kas plika akimi matoma? Tų laiškų originalai turėjo būti kryžiuočių archyve? Anaiptol. Tikriausiai Kotzebue vylėsi jų originalus rasiąs Ordino archyve ir galėsiąs apkaltinti Ordiną nauja piktadarystė, kaip kad buvo įpratęs.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nė kiek nenorėdami sumenkinti nepaprastai svarbaus ir mokslingo jo darbo, drįsime išsakyti vieną mūsų pageidavimą tiems, kuriems buvo leista semtis žinių Karaliaučiaus Slaptajame archyve, kad jie istorinės tiesos mylėtojams ir visų lietuvių tautos padermių istorijai didžiulę paslaugą padarytų, skelbdami žodis žodin turtus, esančius ten, dokumentų rinkiniuose, užuot rašę pačią istoriją. Neretai dokumentai, įdėti prie papildymų, yra vertingesni už patį kūrinį. Kotzebue, Foigto pirmtako, Prūsijos istorija yra geriausias paliudijimas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

9 Kotzebue Switrigail, p. 83, cituoja Slaptajame archyve esantį Švitrigailos laišką didžiajam magistrui, rašytą iš Trakų, trečiadienį prieš Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų, tai yra, 1432 metų rugpjūčio 13 dieną. Jame pasakoja, kad „pasiunčiau nuo savęs maloningąjį poną Konradą, Vroclavo vyskupą, mylimą brolį, pageidaudamas, kad didysis magistras lieptų jį palydėti į Kistriną ir pasiteirauti kunigaikščio Štolpenskio, ar minėtasis vyskupas turįs ar neturįs dėl ko nuogąstauti iš jo ir tų, kurie jam pavaldūs, pusės?" Tame pačiame laiške Švitrigaila prideda prašymą: „kad Vroclavo gyventojams duotų garantiją vykti per Ordino žemes, kad jie galėtų laisvai ir nevaržomai keliauti su savo prekėmis, kadangi mums rodo daug palankumo".