Dusburgietis teigia, kad kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus žygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23, Živinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija) 1219 m. sudarė.
Kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus\nžygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23,\nŽivinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija)\n1219 m. sudarė sutartį su Volyne24, nes kilo pavojus Lietuvai, greičiausiai siekta apginti\nir prūsų kraštą.
Galbūt šitaip ir bū\ntų atsitikę, jeigu, jam mirus,\n1089 m eta i\nbūtų prasidėjęs tarpuvaldis:\nmat neturėjo jis sūnaus —\nsavo įpėdinio. Todėl, sukvietęs didikus ir paaiškinęs\njiems didžiulį pavojų, jis įsūnijo Živinbudą, vieną iš\nJulijono Dausprungo palikuonių, pajėgų valdyti jauni\nkaitį, netrukus jam į žmonas atidavė vienturtę dukterį\nPajautą, o kraičio pridėjo Lietuvos kunigaikštystę. Kai\npasitraukė iš gyvenimo, jis buvo iškilmingai pašarvo\ntas (kaip tais laikais derėjo) ir ant aukštos kalvos prie\nDeltuvos palaidotas.
Atleidęs\npasiuntinius, įsakė juos klyst-\n82\n\n## Puslapis 81\n\nitin reikšminga, nes rusai vėliau ėmė rodyti lietuvių\nvaldovui ne tik didesnę pagarbą bei palankumą, bet\nir pastovesnę ištikimybę. Tuo pat metu miręs Vykin\ntas, Žemaitijos kunigaikštis, paliko savo įpėdiniu bro\nlį Erdvilą, tačiau šis, manydamas, jog vieno valdovo\nper maža skirtingoms valstybėms, kaip per maža vie\nnos sielos į dvi dalis padalytam kūnui, be to, norėda\nmas atsiteisti už pagalbą, kurios neseniai sulaukė, per\nleido Živinbudui visas teises į Žemaitiją. Tačiau neilgai\ntrukus jis susirgo ir pasimirė, vyras, kuris pelnytai\npriskirtinas prie žymiausių Lietuvos didvyrių.
Didysis kunigaikštis Skirmantas iškilmingai pasitiko Kukovaitį, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zivinbudo sūnų, ir, apdovanojęs nesuskaičiuojama aukso ir sidab ro daugybe bei eikliais žirgais, garbingai išleido pas jo tėvą, Lietuvos ir 2emaičių kunigaikštį. Parvykęs pas savo tėvą, nebeilgai prie jo tegyveno, ir tėvas, Lietuvos ir 2emaičių didysis kunigaikštis 2ivinbudas, pasimirė, o jo sūnus Kukovaitis sėdo Lietuvos ir Že maičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Tuo metu Užvolgio chanu buvo chanas, vardu Ba- laklajus °, ir jis atsiuntė savo pasiuntinius pas didįjį kunigaikštį Skirmantą, kad duotų jam duoklę ir laiky tų jo baskakus tuose miestuose, kaip kad iš tų miestų buvo duodama duoklė, valdant jo pirmtakams, rusų kunigaikščiams.