Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
11 teiginių12 įrašų4 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Zigmantas Vaza (lenk. Zygmunt III Waza; šved. Sigismund; 1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Zigmanto Vazos laikai šaltinyje datuojami 1588–1632 m. Zigmantas mirė 1632 m., iškaraliavęs net 44 m. 1598 m. Zigmantas III Vaza su nedidele kariuomene nuvyko į Švediją, bet buvo išstumtas ir priverstas pasitraukti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
apie 1624 m. · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Būdas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1598 m. Zigmantas III Vaza su nedidele kariuomene nuvyko į Švediją, bet buvo išstumtas ir priverstas pasitraukti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švedijos karalius Karolis 1x), kuris užgrobė valdžią Švedijoje. 1598 m. Zigmantas Vaza 111 su nedidele kariuomene nuvyko į Švediją, bet buvo išstumtas ir priverstas pasitraukti.
1632 m. maskvėnai pasinaudojo Zigmanto Vazos mirtimi ir įsiveržė į Lietuvos teritoriją, siekdami atgauti Smolenską.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšis 1632 m. maskvėnai, pasinaudodami tuo, kad po Zigmanto Vazos mirties jo sūnus Vladislovas dar nebuvo įsitvirtinęs Lenkijos-Lietuvos soste, įsiveržė į Lietuvos teritoriją siekdami atgauti Smolenską. 24 tūkst.
Motiejus (arba Matas) Božiminskis, iš bajorų, paskirtas karaliaus Zigmanto Vazos raštu, rašytu spalio 30 d. iš Varšuvos - Burmistras Kuzma Mamoničius - 10.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
9. Motiejus (arba Matas) Božiminskis, iš bajorų, paskirtas karaliaus Zigmanto Vazos raštu, rašytu spalio 30 d. iš Varšuvos Burmistras Kuzma Mamoničius - 10. Aleksandras Chaleckis, karaliaus dvariškis, iš bajorų, Zigmanto Vazos lapkričio 10 d. privilegija - 1597 m. 1600 m. 1610 m.
1631 m. Zigmantas Vaza rašė Kauno miesto savivaldos pareigūnams gavęs Kauno pavieto bajorų pranešimą dėl to, kad neprižiūrint tvarkos mieste ir jo teisių kilo rugių, kitokių grūdų ir maisto kainos Kaune.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Net jei miestiečiai nesirūpindavo svečių pirklių priežiūra, jiems tekdavo išgirsti griežtą valdovo žodį, primenantį jų teises ir pareigas. 1631 m. Zigmantas Vaza rašė Kauno miesto savivaldos pareigūnams gavęs Kauno pavieto bajorų pranešimą dėl to, kad neprižiūrint tvarkos mieste ir jo teisių kilo rugių, kitokių grūdų ir maisto kainos Kaune.
1622 m. Zigmantas Vaza ginčą išsprendė Vilniaus naudai, kauniečiams buvo įsakyta netrukdyti vilniečiams prekiauti Kaune ir leisti gabenti prekes savo arkliais.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Be to, vilniečiai skundėsi, kad Kaune laikinai sukrautų prekių kauniečiai neleidžia išvežti savais arkliais, reikalaudami tam samdyti Kauno vežikus. 1622 m. Zigmantas Vaza ginčą išsprendė Vilniaus naudai, kauniečiams buvo įsakyta netrukdyti vilniečiams prekiauti Kaune ir leisti gabenti prekes savo arkliais.
1580 m. Steponas Batoras leido Kauno cecho siuvėjams naudotis vilniečių nuostatais, 1609 m. Zigmantas Vaza tą leidimą patvirtino.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
1580 m. Steponas Batoras leido Kauno cecho siuvėjams naudotis vilniečių nuostatais, 1609 m. Zigmantas Vaza tą leidimą patvirtino.
Vis dėlto 1626 m. Zigmantas Vaza nusprendė, kad Kauno miestas, kuris buvo gavęs leidimą pasigaminti pelenLĮ Kauno girioje ir už juos gautas pajamas panaudoti savo reikalams, privalo pastatyti prie vienuolyno ir jo bažnyčios pylimą arba krantinę.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Miestas aiškino darbus pradėjęs, bet norįs, kad miestas ir vienuolynas darbus pasidalytų. Vis dėlto 1626 m. Zigmantas Vaza nusprendė, kad Kauno miestas, kuris buvo gavęs leidimą pasigaminti pelenLĮ Kauno girioje ir už juos gautas pajamas panaudoti savo reikalams, privalo pastatyti prie vienuolyno ir jo bažnyčios pylimą arba krantinę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 5 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |
Galerija
1626 m. Vilniuje kaldintas Žygimanto III Vazos lietuviškasis grašis su valdovo portretu ir Vyčiu.Tiesioginis · Moneta
LDK Zigmanto III Vazos šilingas, 1615 m.Tiesioginis · Moneta
Zigmanto III Vazos 1616 m. šilingasTiesioginis · Moneta
Zigmanto III Vazos karikatūraTiesioginis · Vaizdas
Zigmantas III Vaza karūnacijos rūbaisTiesioginis · Paveikslas