Vytautas

PDF 415

Lietuvos isto rija\n417\n\n## Puslapis 416\n\nsusilygintų karališkomis insignijomis su kitais valdovais,\njeigu, žinoma, panorėsiąs su juo užmegzti draugiškus\nsantykius ir vėliau jų laikytis. Senoji valdovų liga —\ngarbės troškimas — taip aptemdė Vytautui, žmogui ga­\nna atsargiam ir pažįstančiam Zigmanto klastas, protą,\njog jam nė į galvą neatėjo, kad šiais siūlymais sten­\ngiamasi ne tiek jį išaukštinti, kiek sugriauti lietuvių bei\nlenkų sandraugą. Štai todėl jis sutiko su pasiūlymu ir\nsusidraugavo su imperatoriumi sau pačiam davęs žodį\nnieko nedaryti be karaliaus žinios ir sutikimo.

PDF 415

Lietuvos isto rija\n417\n\n## Puslapis 416\n\nsusilygintų karališkomis insignijomis su kitais valdovais,\njeigu, žinoma, panorėsiąs su juo užmegzti draugiškus\nsantykius ir vėliau jų laikytis. Senoji valdovų liga —\ngarbės troškimas — taip aptemdė Vytautui, žmogui ga­\nna atsargiam ir pažįstančiam Zigmanto klastas, protą,\njog jam nė į galvą neatėjo, kad šiais siūlymais sten­\ngiamasi ne tiek jį išaukštinti, kiek sugriauti lietuvių bei\nlenkų sandraugą. Štai todėl jis sutiko su pasiūlymu ir\nsusidraugavo su imperatoriumi sau pačiam davęs žodį\nnieko nedaryti be karaliaus žinios ir sutikimo.

PDF 415

Lietuvos isto rija\n417\n\n## Puslapis 416\n\nsusilygintų karališkomis insignijomis su kitais valdovais,\njeigu, žinoma, panorėsiąs su juo užmegzti draugiškus\nsantykius ir vėliau jų laikytis. Senoji valdovų liga —\ngarbės troškimas — taip aptemdė Vytautui, žmogui ga­\nna atsargiam ir pažįstančiam Zigmanto klastas, protą,\njog jam nė į galvą neatėjo, kad šiais siūlymais sten­\ngiamasi ne tiek jį išaukštinti, kiek sugriauti lietuvių bei\nlenkų sandraugą. Štai todėl jis sutiko su pasiūlymu ir\nsusidraugavo su imperatoriumi sau pačiam davęs žodį\nnieko nedaryti be karaliaus žinios ir sutikimo.

PDF 21

Vienas galingiausių Lietuvos valdovų, didysis kunigaikštis\nVytautas maksimaliai išplėtė Lietuvos valstybę, rytuose prijungęs\nSmolenską ir pasiekęs Juodąją jūrą. Vytauto pralaimėjimas toto-\nriams prie Vorsklos 1399 m. sulėtino Lietuvos plėtrą rytuose.

PDF 39

Po Algirdo mirties 1377 m. Lietuvoje įsiliepsnojo vidaus kovos dėl valdžios. Vienas iš svarbiausių tos kovos dalyvių Vytautas, neatlaikydamas varžovo Jogailos spaudimo ir ieškodamas paramos, 1382 m. pasitraukė į Vokiečių ordiną.

PDF 34-35

Dail A. Penkowskis, 1838 m.\nItalo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. piešti \nįsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n35\nkunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo-\ngaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis \n(valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam \ntapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai-\nčių dinastija.

PDF 386

Šalia jo politikoje reikalingo didelio lankstumo, kyšojo nepaprasta ambicija. Šalia kronikininkų užfiksuoto švelnumo, slypėjo didelis kietumas, siejęsis su žiaurumu. Šalia taupumo, Vytautui buvo charakteringas didelis švaistymasis materialinėmis gėrybėmis, ypač kai reikėdavo pasirodyti užsieniečiams.

PDF 386

Šalia jo politikoje reikalingo didelio lankstumo, kyšojo nepaprasta ambicija. Šalia kronikininkų užfiksuoto švelnumo, slypėjo didelis kietumas, siejęsis su žiaurumu. Šalia taupumo, Vytautui buvo charakteringas didelis švaistymasis materialinėmis gėrybėmis, ypač kai reikėdavo pasirodyti užsieniečiams.

PDF 386

Šalia jo politikoje reikalingo didelio lankstumo, kyšojo nepaprasta ambicija. Šalia kronikininkų užfiksuoto švelnumo, slypėjo didelis kietumas, siejęsis su žiaurumu. Šalia taupumo, Vytautui buvo charakteringas didelis švaistymasis materialinėmis gėrybėmis, ypač kai reikėdavo pasirodyti užsieniečiams.

PDF 173

Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­\nkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas \natmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas \nbūtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot \naptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­\nmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat \npasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- \njo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp bro­\nlių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su \nkarūna pas Vytautą.

PDF 173

Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­\nkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas \natmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas \nbūtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot \naptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­\nmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat \npasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- \njo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp bro­\nlių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su \nkarūna pas Vytautą.

PDF 173

Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš tur­\nkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas \natmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas \nbūtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot \naptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už­\nmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat \npasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- \njo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp bro­\nlių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su \nkarūna pas Vytautą.

PDF 34-35

Dail A. Penkowskis, 1838 m.\nItalo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. piešti \nįsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n35\nkunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo-\ngaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis \n(valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam \ntapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai-\nčių dinastija.

PDF 34-35

Dail A. Penkowskis, 1838 m.\nItalo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. piešti \nįsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n35\nkunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo-\ngaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis \n(valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam \ntapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai-\nčių dinastija.

PDF 341

Vytautas viešai dėjosi nekaltas ir norėjo « savo rankas nusi­\nplauti ». Vedant derybas, Markvardas Salzbaclias jį įžeidė, pasa­\nkydamas, jog jis jau _tris_ kartus esąs išdavęs ordiną; o ketvirtą\nkartą sulaužius priesaiką, sunku butų pasiteisinti prieš krikščionių\nvaldovus. Užsigavęs dėl tokių kalbų, Vytautas skundėsi magis­\ntrui^62.

PDF 341

Vytautas viešai dėjosi nekaltas ir norėjo « savo rankas nusi­\nplauti ». Vedant derybas, Markvardas Salzbaclias jį įžeidė, pasa­\nkydamas, jog jis jau _tris_ kartus esąs išdavęs ordiną; o ketvirtą\nkartą sulaužius priesaiką, sunku butų pasiteisinti prieš krikščionių\nvaldovus. Užsigavęs dėl tokių kalbų, Vytautas skundėsi magis­\ntrui^62.

PDF 149-150

133\n\n## Puslapis 150\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\ngyveno kryžiuočių sostinėje Marienburge. Nepaprastas Rin­\ngailės grožis taip pakerėjo Mazovijos kunigaikštį Henriką, su \nslaptu Vladislovo Jogailos pavedimu atvykusį pas Vytautą, \nkad, nepaisydamas padėties, kurią jau turėjo būdamas nomi­\nnuotas į Plocko vyskupus, nė kiek nedvejojo imdamas į žmo­\nnas patikusią lietuvaitę. Tačiau tas netikėtas ryšys, kuris Hen­\nrikui, vėliau grįžus į Plocką, kainavo gyvybę, lėmė greitesnį \nkaraliaus susitarimą su Vytautu48.

PDF 150

Nepaprastas Rin­\ngailės grožis taip pakerėjo Mazovijos kunigaikštį Henriką, su \nslaptu Vladislovo Jogailos pavedimu atvykusį pas Vytautą, \nkad, nepaisydamas padėties, kurią jau turėjo būdamas nomi­\nnuotas į Plocko vyskupus, nė kiek nedvejojo imdamas į žmo­\nnas patikusią lietuvaitę. Tačiau tas netikėtas ryšys, kuris Hen­\nrikui, vėliau grįžus į Plocką, kainavo gyvybę, lėmė greitesnį \nkaraliaus susitarimą su Vytautu48. Tasai kunigaikštis, toks pat \nnarsus, kaip ir apsukrus, skubinai išvyksta iš Marienburgo, ir \npridurmais puolusiems kryžiuočiams nuo jo gerokai kliūna.

PDF 173-174

Toje pat Pulavų bibliotekoje \nriaus Zigmanto įkalbinėjimų, nesi- yra popiežiaus Martyno laiškai - \nryžtų karūnuoti Vytauto T,ietuvos ir Nr. 99, kuriame atkalbinėja Romos\n157\n\n## Puslapis 174\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\npriešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad per­\nleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 173-174

Toje pat Pulavų bibliotekoje \nriaus Zigmanto įkalbinėjimų, nesi- yra popiežiaus Martyno laiškai - \nryžtų karūnuoti Vytauto T,ietuvos ir Nr. 99, kuriame atkalbinėja Romos\n157\n\n## Puslapis 174\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\npriešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad per­\nleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 173-174

Toje pat Pulavų bibliotekoje \nriaus Zigmanto įkalbinėjimų, nesi- yra popiežiaus Martyno laiškai - \nryžtų karūnuoti Vytauto T,ietuvos ir Nr. 99, kuriame atkalbinėja Romos\n157\n\n## Puslapis 174\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\npriešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad per­\nleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 49

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei. Ir dauguma Vytauto funduo- tų bažnyčių pavadintos Švč. Mergelės Marijos vardu. Galima sakyti, kad Švč. Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo baž- nytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vy- tauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton.

PDF 49

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei. Ir dauguma Vytauto funduo- tų bažnyčių pavadintos Švč. Mergelės Marijos vardu. Galima sakyti, kad Švč. Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo baž- nytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vy- tauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton.

PDF 49

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei. Ir dauguma Vytauto funduo- tų bažnyčių pavadintos Švč. Mergelės Marijos vardu. Galima sakyti, kad Švč. Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo baž- nytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vy- tauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton.

PDF 150-151

Warsz. \nrašo, kad jo laikais buvę „Vytauto \nužrašai Krokuvos pilyje, karaliaus \niždinėje, kuriuose prisipažįsta susi­\ntaikęs ir sutaręs su pusbroliu Skir­\ngaila dėl Lietuvos Didžiosios Kuni­\ngaikštystės viršenybės, ir taip pat su \njuo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną \npriešą, išskyrus Lenkijos karalių\", - \nką savo laiškais ir Vytauto žmona \nOna patvirtina.\n134\n\n## Puslapis 151\n\nIl KNYGA\nTačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas \nVytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­\nrie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o \nvakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiauri­\nnės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epo­\ncha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, \nnesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis ne­\nvaliojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias \napgultis.

PDF 150-151

Warsz. \nrašo, kad jo laikais buvę „Vytauto \nužrašai Krokuvos pilyje, karaliaus \niždinėje, kuriuose prisipažįsta susi­\ntaikęs ir sutaręs su pusbroliu Skir­\ngaila dėl Lietuvos Didžiosios Kuni­\ngaikštystės viršenybės, ir taip pat su \njuo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną \npriešą, išskyrus Lenkijos karalių\", - \nką savo laiškais ir Vytauto žmona \nOna patvirtina.\n134\n\n## Puslapis 151\n\nIl KNYGA\nTačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas \nVytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­\nrie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o \nvakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiauri­\nnės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epo­\ncha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, \nnesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis ne­\nvaliojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias \napgultis.

PDF 150-151

Warsz. \nrašo, kad jo laikais buvę „Vytauto \nužrašai Krokuvos pilyje, karaliaus \niždinėje, kuriuose prisipažįsta susi­\ntaikęs ir sutaręs su pusbroliu Skir­\ngaila dėl Lietuvos Didžiosios Kuni­\ngaikštystės viršenybės, ir taip pat su \njuo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną \npriešą, išskyrus Lenkijos karalių\", - \nką savo laiškais ir Vytauto žmona \nOna patvirtina.\n134\n\n## Puslapis 151\n\nIl KNYGA\nTačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas \nVytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­\nrie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o \nvakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiauri­\nnės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epo­\ncha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, \nnesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis ne­\nvaliojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias \napgultis.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

VYTAUTO SKUNDAS PRIEŠ JOGAILĄ IR SKIRGAILĄ Vytauto skundas — tai neabejotina Lietuvos Didžiosios Ku­ nigaikštystės lietuviškosios istoriografijos užuomazga. J is datuoja­ mas 1390 m. pradžia, kada Vytautas antrų kartų emigravo pas kryžiuočius, būdamas nepatenkintas antraeilio vasalinio kunigaikščio padėtimi Skirgailos adm inistruojam oje Lietuvos Didžiojoje Kuni­ gaikštystėje. Parašytas, veikiausiai, pačiam Vytautui diktuojant, kryžiuočių vadovybės reikalavimu. Skunde dėstomos priežastys, dėl kurių kilo Vytauto konfliktas su savo pusbroliu Jogaila. Ir siekiama įrodyti, kad Vytautas — doras krikščionis ir katalikas, kuriam pri­ klausanti teisė į didžiojo kunigaikščio valdžių Lietuvoje.

PDF 161

LDK tradicija, lietuvių ir jų kuni-\ngaikščių bei bajorijos, karvedžių Gedimino, Kęstučio, Vytauto Didžiojo \nvardai visuomet kėlė atgimstančios lietuvių tautos sąmonę. Valstybės ir \ntautos didvyriu pasirinktas senovės Lietuvos valdovas – Vytautas, Lietu-\nvos didysis kunigaikštis, didis karo vadas, tautos genijus. 1930 m. iškil-\nmingai pažymėtas Vytauto mirties 500 metų jubiliejus.

PDF 35

Gediminaičių dinastijos valdymas susijęs su Lietuvos istorijos laiko- tarpiu, istorinėje tautos sąmonėje laikomu šlovingiausiu. Mūsų kultūroje ypač garbingą vietą užima žymiausių jos atstovų – Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Vytauto – vardai, o dinastijos ženklas – Gediminaičių stulpai – yra vienas iš svarbiausių lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės simbolių. PAGONIŲ VALSTYBĖ.

PDF 35

Gediminaičių dinastijos valdymas susijęs su Lietuvos istorijos laiko- tarpiu, istorinėje tautos sąmonėje laikomu šlovingiausiu. Mūsų kultūroje ypač garbingą vietą užima žymiausių jos atstovų – Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Vytauto – vardai, o dinastijos ženklas – Gediminaičių stulpai – yra vienas iš svarbiausių lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės simbolių. PAGONIŲ VALSTYBĖ.

PDF 35

Gediminaičių dinastijos valdymas susijęs su Lietuvos istorijos laiko- tarpiu, istorinėje tautos sąmonėje laikomu šlovingiausiu. Mūsų kultūroje ypač garbingą vietą užima žymiausių jos atstovų – Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Vytauto – vardai, o dinastijos ženklas – Gediminaičių stulpai – yra vienas iš svarbiausių lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės simbolių. PAGONIŲ VALSTYBĖ.

PDF 132

Ta liūdna Vilniaus \npadėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skir­\ngaila. Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas \nduotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie­\ntuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau­\nsančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė­\ntis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename \nžingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks­\nmų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, \nkad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18.

PDF 176

Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85. Vytautas savo laikais buvo didžią šlovę \npelnęs karžygys, šiaurės kraštuose labiausiai aukštinamas \nmonarchas; nė vienas iš tuomet viešpatavusiųjų, jam ne­\nprilygo narsa ir kario šlove. Veiklus, santūrus, kilnus, my­\nlintis tėvynę, pasižymėjęs mūšiais, sumanymais ir politika, \ntačiau ūmus, per daug ambicingas, kartais siekiantis savo \ntikslo bet kokiomis priemonėmis, - tokie tad buvo Vytauto \ngeri ir blogi bruožai.

PDF 132

Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas \nduotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie­\ntuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau­\nsančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė­\ntis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename \nžingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks­\nmų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, \nkad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18. Vytautas, visus savo \nbrolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios \nir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau­\ndomis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val­\ndyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro­\nlis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais \nLietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos­\ntinės Skirgailą ir paimti valdžią.

PDF 132

Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas \nduotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie­\ntuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau­\nsančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė­\ntis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename \nžingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks­\nmų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, \nkad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18. Vytautas, visus savo \nbrolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios \nir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau­\ndomis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val­\ndyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro­\nlis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais \nLietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos­\ntinės Skirgailą ir paimti valdžią.

PDF 132

Ta liūdna Vilniaus \npadėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skir­\ngaila. Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas \nduotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie­\ntuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau­\nsančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė­\ntis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename \nžingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks­\nmų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, \nkad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18.

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam- blaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G. Camblako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų bažnyčios susirinkimą Konstance, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos idėją (ji įgyvendinta vėliau – 1439 m. Florencijoje).

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam- blaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G. Camblako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų bažnyčios susirinkimą Konstance, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos idėją (ji įgyvendinta vėliau – 1439 m. Florencijoje).

PDF 2

Išvažiuojančiam ambasadoriui Vytautas davęs dvi šilko šiūbas, sabalų kailiais pamuštas, keturis šilko dra­ bužius, ketvertą arklių, keturis savo livrėjos kapiušo- nus [riteriai turnyruose pasikaišydavo šalmus livrėja - kaspinu - jų damų pamėgtos spalvos], dešimt išsiuvi­ nėtų galvos apdarų, keturias poras rusiškų tasetų, toto­ rišką lanką su saidoku ir strėlomis ir 1.1.

PDF 2

1429 m. Vytautas Didysis savo rezidencijoje Lucko pilyje sukvietė suvažiavimą, į kurį atvyko Jogaila, Ro­ mos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, popie­ žiaus legatas, Tverės, Riazanės ir kiti rusų sritiniai kuni­ gaikščiai, be to, daugelio vokiečių miestų ir kunigaikš­ čių atstovai, pasiuntiniai.

PDF 5

Feodalinę sutartį labiau primena Vytauto dokumentas Vokiečių ordino didžiajam magistrui, kurį lietuvių kunigaikštis paskelbė pirmojo pabėgimo į Ordino teritoriją metu (1384).

PDF 5

Tie patys principai įrašyti ir Vokiečių ordino didžiojo magistro dokumente Vytautui, kuriame tiksliau apibūdinama feodalinė išmaros teisė (infeudum illi collatum succedamus

PDF 6

Lietuvoje tik didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais (1392-1430) prasidėjo žemės valdų „suteikimo-patvirtinimo" akcija, siekiant valdovo ir didikų san- tykiams, lig tol grįstiems daugiausia asmenine ištikimybe, pritaikyti feodalinės leninės visuomenės kategorijas. Beje, kiek anksčiau Podolės valdose tokią bene- fidnę politiką buvo pradėję vykdyti minėti kunigaikščiai Karijotaičiai 22. Vytauto dovanojimus 23 galima interpretuoti kaip bandymą nauju pagrindu integruoti diduomenę, tradicinius asmenine ištikimybe besiremiančius valdovo ir kilmin- gųjų santykius perkelti į feodalinį senjoro ir vasalo lygmenį. Valdovas už tarnybą dovanodavo didikams žemių ir ši beneficinė politika juos galutinai pavertė val- dovo vasalais.

PDF 7

Panašaus pobūdžio buvo ir 1392 m. Astravo dokumentas, kuriuo Vytautas pažadėjo išti- kimybę Jogailai, už tai gaudamas teises valdyti Trakų ir Lucko kunigaikštystes. Feodalinės leno teisės principų išmanymą Vytautas parodė ir Jogailos ginče su Mazovijos kunigaikščiais, kai pasisakė prieš reikalavimą asmeniškai prisiekti kiekvienam Mazovijos kunigaikščiui. Buvo pasitenkinta tik dinastijos vyresniojo priesaika karaliui 25.

PDF 9

Čia aptartos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų visuomenės raidos kontekste toliau nagrinėsime sąvokos ius feodali vartojimą XV ir XVI a. doku- mentuose. Pirmą kartą šią sąvoką aptinkame didžiojo kunigaikščio Vytauto kan- celiarijoje XV a. antrame dešimtmetyje. Formulė iure tamen feodali alias lenskim vartota kai kuriose žemės valdų suteiktyse 38.

p. 9 (PDF 1)

Vytauto laikais įsteigia institucinė valdovo dvaro taiyba ir ankstyvieji kilmingųjų suvažiavimai traktuotini kaip svarbūs politiniai rėmai, kuriuose skleidėsi diduomenės politinė valdžia, tačiau jų negali­ ma vertinti kaip „pinninio" parlamentarizmo laipsnio.

p. 15 (PDF 7)

Sekdamas kitų to meto val­\ndovų pavyzdžiu, Vytautas pamėgino sustiprinti savo dvaro įtaką valsty­\nbės vidaus gyvenime. Jis įvedė vėlyvaisiais Viduramžiais Europos val­\ndovų dvaruose atsiradusį nuolatinių tarėjų (consiliarius, Rat) institutą, \ntaip apibrėždamas siaurosios valdovo tarybos sudėtį.

PDF 417

Vytautas, 1429 metais viešėdamas Lucke pas imperatorių \nŽygimantą, dovanojo jam vieną prabangią taurę.

PDF 13

T Narbutas pažymi, kad po krikšto žemaičiai nebuvo „aiškioje Skirgailos valdžioje“, „verčiau norėjo būti pavaldūs Vytautui“, o faktiškai „tapo tarsi atskira federacine respublika“29.