Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Vaišvilkas

14 teiginių19 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke. Po tėvo mirties 1264 m. vėl įsitraukė į politiką pašalindamas sąmokslininką Treniotą ir tapdamas Lietuvos valdovu trejiems metams (1264–1267 m.). Laikydamasis pažado, taikiai perleido valdžią Haličio–Voluinės kunigaikščiui Švarnui ir pasitraukė į vienuolyną.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vaišvilkas – Lietuvos kunigaikštis ir Mindaugo sūnus, kurio gyvenimas šaltiniuose siejamas su krikščionybe, vienuolyste ir valdžia Naugarduke. Lietuvos metraštis pasakoja, kad dar būdamas pagonis jis pradėjo kunigaikščiauti Naugarduke ir iš pradžių pasižymėjo žiaurumu. Vėliau Vaišvilkas pasikrikštijo Naugarduke, iškeliavo į Haličą pas Danielių ir kunigaikštį Vasilką bei ketino tapti vienuoliu. Kojelavičiaus pasakojime teigiama, kad jis, pasipiktinęs Mindaugo atsitraukimu nuo krikščionybės, pabėgo pas rusus, kur anksčiau buvo gyvenęs kaip įkaitas. Išskirtinė detalė – valdydamas jis ant purpurinio apsiausto dėvėdavo juodą drapaną, laikytą vienuolio įžadų ženklu, o vėliau buvo išrinktas kunigaikščiu ir pakviestas perimti tėvo valdžią.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Laurušavo evangelijos aptaiso atvaizdas, tradiciškai siejamas su Vaišvilku. XIV–XVI a.; datavimas nevienodas. Tai nėra patikimas portretas iš natūros.XIV–XVI a.; datavimas nevienodas · Žiūrėti galerijoje
Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį. Dukterį išleido už Danieliaus sūnaus Švarno3 į Cholmą \ O Vaišvil­ kas, [dar) būdamas pagonimi, ėmė kunigaikščiauti Nau­ garduke ir iš pradžių daug kraujo praliejo. Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniu­ ręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) · c-194208

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Išvaizda
  • Ant purpurinio apsiausto vilkėdavo juodą drapaną kaip vienuolio įžadų ženklą.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius, „Lietuvos istorija“ (1989 m.), pasakojimas apie Vaišvilko gyvenimo būdą.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Bychovco kronikos pasakojime, dar būdamas pagonis, jei kurią dieną nieko nenužudydavo, būdavo paniuręs, o nužudęs – linksmas.
  • Kojelavičius apibūdina jo širdį kaip kraugerišką ir kerštingą bei teigia, kad jis ėmė keršyti už tėvo nužudymą.
  • „Lietuvos metraštis, Bychovco kronika“ (1971 m.); šaltinio pasakojimas apie Vaišvilko elgesį Naugarduke.
  • Autoriaus vertinimas Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ (1989 m.), pasakojant apie Vaišvilko valdymo pradžią.
Įpročiai
  • Pradžioje Naugarduke per dieną kartais nugalabydavo po tris ar keturis žmones.
  • „Lietuvos metraštis, Bychovco kronika“ (1971 m.); pasakojimas apie Vaišvilko elgesį jam kunigaikštaujant Naugarduke, dar būnant pagoniu.
PažiūrosŠaltinių nesutarimas
  • Pasipiktinęs Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus.
  • Po krikšto iškeliavo į Haličą pas Danielių ir kunigaikštį Vasilką, ketindamas tapti vienuoliu.
  • Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ (1989 m.); pasakojimas apie Vaišvilko reakciją į tėvo religinį pasirinkimą.
  • „Lietuvos metraštis, Bychovco kronika“ (1971 m.).
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Visuotiniame susirinkime buvo išrinktas kunigaikščiu; žygūnai jį pakvietė perimti tėvo paliktą valdžią.
  • Kunigaikštavo Naugarduke.
  • Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ (1989 m.), pasakojimas apie Vaišvilko sugrįžimą iš Pinsko.
  • „Lietuvos metraštis, Bychovco kronika“ (1971 m.); pasakojimas apie Vaišvilką, dar būnant pagoniu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Vaišvilkas ant purpurinio apsiausto vilkėdavo juodą drapaną kaip vienuolio įžadų ženklą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto niekada negalima buvo jo priversti užmiršti viso ankstyvesnio gyvenimo: paprastai ant purpurinio apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą. Kadangi jo filosofinės pažiūros nė trupučio nepatobulėjo nuo tos drapanos, kadangi iš krikščioniškųjų priedermių nieko iš viso į galvą nebuvo įsidėjęs, jis ėmė valdyti, tuo pigiu apsiaustu dangstydamas kraugerišką ir kerštingą širdį. Vos ne vos tvirčiau įsitaisė soste, jis negaišdamas ėmė keršyti už tėvo nužudymą.
t-010vidutinis

Po krikšto Vaišvilkas iškeliavo į Haličą pas Danielių ir kunigaikštį Vasilką, ketindamas tapti vienuoliu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Pasikrikštijo Naugarduke ir tapo krikščionimi. Paskui Vaišvilkas iškeliavo į Haličąs pas Danielių, pas kunigaikštį Vasilką, ketindamas tapti vienuoliu. Tuokart Vaišvilkas ir pakrikštijo Levo sūnų Jurijų.
t-008vidutinis

Lietuvos metraščio pasakojime Mindaugas turėjo sūnų Vaišvilką ir dukterį, kurią išleido už Danieliaus sūnaus Švarno į Cholmą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį. Dukterį išleido už Danieliaus sūnaus Švarno3 į Cholmą \ O Vaišvilkas, [dar) būdamas pagonimi, ėmė kunigaikščiauti Naugarduke ir iš pradžių daug kraujo praliejo. Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniuręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas.
t-001vidutinis

Vaišvilkas Kojelavičiaus pasakojime pabėgo pas rusus, nes pasipiktino Mindaugo atsimetimu nuo krikščionybės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kodėl jis nepaisąs rusų siekimų? Kodėl nekreipiąs dėmesio į privilegijas Vaišvilko, teisėto lietuvių valdovo, kuris visas valdžios teises pagrįstai sau prisiskirįąs? Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas.
t-006vidutinis

Vaišvilkas vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto niekada negalima buvo jo priversti užmiršti viso ankstyvesnio gyvenimo: paprastai ant purpurinio apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą. Kadangi jo filosofinės pažiūros nė trupučio nepatobulėjo nuo tos drapanos, kadangi iš krikščioniškųjų priedermių nieko iš viso į galvą nebuvo įsidėjęs, jis ėmė valdyti, tuo pigiu apsiaustu dangstydamas kraugerišką ir kerštingą širdį. Vos ne vos tvirčiau įsitaisė soste, jis negaišdamas ėmė keršyti už tėvo nužudymą.
t-196618vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Vaišvilkas nusileido žygūnų maldavimams, kai šie ragino pasigailėti dėl nesantarvės žūstančios tėvynės.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šitokia kalba sukrėtė žemaičių ir jotvingių sielas ir noromis nenoromis paskatino juos galvoti apie Vaišvilką; kadangi jie pritarė lietuviams, savaime sužlugo rusų sumanymai, ypač dėl to, kad juos iš naujo ryžtingai pasiūlyti apskritai būtų buvę nesaugu, nesukeliant įtarimo, jog jie trokšta maištauti. Taigi visuotiniame susirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas. U 5 ## Puslapis 114 Išleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvilkui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tautos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos valdžios.
t-003vidutinis

A. Kojelavičiaus teksto vertime paliktas tradicinis vardas Vaišvilkas, nors naujausioje literatūroje plito forma Vaišelga.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 19 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—99
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—56

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Vaišvilkas įkuria vienuolyną; XVI a. miniatiūra.Vaišvilkas įkuria vienuolyną; XVI a. miniatiūra.Tiesioginis · RankraštisVaišvilko istorinis atvaizdas Lavryševo Evangelijos apipavidalinime.Vaišvilko istorinis atvaizdas Lavryševo Evangelijos apipavidalinime.Tiesioginis · RankraštisVaišvilkas grįžta į vienuolyną; XVI a. kronikos miniatiūra.Vaišvilkas grįžta į vienuolyną; XVI a. kronikos miniatiūra.Tiesioginis · RankraštisVaišvilko, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Mindaugo sūnaus, medžio skulptūra.Vaišvilko, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Mindaugo sūnaus, medžio skulptūra.Tiesioginis · Skulptūra
Visa galerija (6)