Teodorikas Didysis

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Istorijos vėl pradeda aprašinėti karines pergales ostgotų, vestgotų ir jų sąjungininkų, iš dalies išlaisvintų iš hunų priklausomybės, iš dalies išeinančių iš savo slėptuvių imperijoje ir ateinančių į Pietų Europą iš gimtų gyvenamųjų vietovių. Vėl suspindo gotų šlovės žvaigždė, valdant karaliui Teodorikui Didžiajam, kuris užkariavo Romą ir visą Italiją, sudrebino visą Vakarų Europą ir turėjo įtaką Siaurės Vakarų kraštams. Po šio valdovo mirties gotų galybė ėmė smukti; įvairios smulkios jų dalys, krikščionybės švelniai laiminamos, virto šių laikų Europos tautomis, pamažu atsikratančiomis barbariškumo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Istorijos vėl pradeda aprašinėti karines pergales ostgotų, vestgotų ir jų sąjungininkų, iš dalies išlaisvintų iš hunų priklausomybės, iš dalies išeinančių iš savo slėptuvių imperijoje ir ateinančių į Pietų Europą iš gimtų gyvenamųjų vietovių. Vėl suspindo gotų šlovės žvaigždė, valdant karaliui Teodorikui Didžiajam, kuris užkariavo Romą ir visą Italiją, sudrebino visą Vakarų Europą ir turėjo įtaką Siaurės Vakarų kraštams. Po šio valdovo mirties gotų galybė ėmė smukti; įvairios smulkios jų dalys, krikščionybės švelniai laiminamos, virto šių laikų Europos tautomis, pamažu atsikratančiomis barbariškumo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

322 Tuo metu ostrogotus1 2 valdė Teodorikas, ne tik retų bruožų, bet ir gudrus, godus, sumanus žmogus, ištroškęs valdžios ir turtų. Dažnos pergalės ir kovingumas darė jį to amžiaus pirmuoju riteriu. Jis, sužinojęs apie O-doakro karo žygius ir dorybingumą, apimtas karo šlovės įkarščio, tuometiniu riteriškumo papročiu, apdovanojęs jį šarvais ir ginklais, paskelbė riterio sūnumi, prisiimdamas atitinkamų įsipareigojimų3.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

80 Vėlesni padavimai. Apie estus nėra žinių nuo Tacito laikų iki Teodoriko Didžiojo, turėjusio santykių su Baltijos jūros pakrančių gyventojais, kurie prekiavo gintaru ir buvo vadinami estais2. Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinėjęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

202 ## Puslapis 200 niekas Europoje negarbino Kapitolijaus Jupiterio, o romėniška pagonybe bjaurėjosi patys stabmeldžiai, jei tokių kur dar buvo užsilikę pietinėje Europoje, nes net ir romėnų, kaip išnaudotojų ir tautų naikintojų, vardas buvo neapkenčiamas. Odoakras buvo krikščionis, ir jo herulams buvo skelbiamas Kristaus mokslas, Teodorikas ir visi gota i— taip pat. Tad iš kur tie herulai galėjo prisirinkti tiek graikų, romėnų, indų dievų?