Santrauka
Pasak Teodoro Narbuto, Suroveckis teigė, kad VI amžiaus pradžioje slavai užėmė budinų kraštus dešiniajame Vyslos krante. Teodoro Narbuto vertinimu, Suroveckis gerai aiškino, kad venedų srityse buvo seniausios slavų gyvenamosios vietos.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-002 Pasak Teodoro Narbuto, Suroveckis teigė, kad VI amžiaus pradžioje slavai užėmė budinų kraštus dešiniajame Vyslos krante. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 Teodoro Narbuto vertinimu, Suroveckis gerai aiškino, kad venedų srityse buvo seniausios slavų gyvenamosios vietos. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-174205 citata_originali: | 255
Puslapis 266
įtikinamiau, jei atsižvelgsime, kad IV amžiuje Vyslos ir Nemuno tarpupio kraštuose pasirodę alanai iš pat pradžių galėjo engti prie Volkovysko Ros ės gyvenusius igelonus. Vėliau, VI amžiaus pradžioje, plačiai išplitę dešiniojoje Vyslos pakrantėje slavai, užėmę budinu kraštus (tai tei gia ponas Suroveckis1), galėjo visiškai išstumti ir ga lindus iš Nemuno vidurupio net už Narevo, o po to nuvyti juos į čia mūsų aptariamos provincijos teritoriją. 261 Natangija (Natangia). statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191323
-
id: c-174865 citata_originali: | Žymusis mūsų senovės tyrinėtojas ponas Suroveckis2 labai gerai aiškina, kad šiose venedų srityse lokalizuoja senų senovės slavų gyvenamąsias vielas, aprašinėdamas ribas kraštų, kur šen bei ten esti slavų valstiečių, kolonijų. Pasak jo, šio venedų krašto ribos buvusios tokios: „Pradedant nuo Vys los, išilgai estų kraštų, per šiandienį Nemuną (viduryje, kiek žemiau Gardino), Žemaitiją, Livoniją, Estiją (Gu diją) net iki rytinio Baltijos pakraščio (Suomių įlanką); iš ten pro Volgos ir Dnepro versmes iki Pripetės žiočių, toliau išilgai šios upės iki jos versmių, per dalį Polesės ir Voluinės, per Dnestro aukštupį net ligi Tatrų ir Vyslos, kuri nuo tada buvo vakarų siena, skirianti juos nuo ger 1 De Mor. Geriu. 2 Slavų kilmės tyrinėjimas (p. 30 ir toliau). 101
Puslapis 99
manų genčių“. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191983