asmuo

Suroveckis

0 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

255 ## Puslapis 266 įtikinamiau, jei atsižvelgsime, kad IV amžiuje Vyslos ir Nemuno tarpupio kraštuose pasirodę alanai iš pat pradžių galėjo engti prie Volkovysko Ros ės gyvenusius igelonus. Vėliau, VI amžiaus pradžioje, plačiai išplitę dešiniojoje Vyslos pakrantėje slavai, užėmę budinu kraštus (tai tei gia ponas Suroveckis1), galėjo visiškai išstumti ir ga lindus iš Nemuno vidurupio net už Narevo, o po to nuvyti juos į čia mūsų aptariamos provincijos teritoriją. 261 Natangija (Natangia).

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Žymusis mūsų senovės tyrinėtojas ponas Suroveckis2 labai gerai aiškina, kad šiose venedų srityse lokalizuoja senų senovės slavų gyvenamąsias vielas, aprašinėdamas ribas kraštų, kur šen bei ten esti slavų valstiečių, kolonijų. Pasak jo, šio venedų krašto ribos buvusios tokios: „Pradedant nuo Vys los, išilgai estų kraštų, per šiandienį Nemuną (viduryje, kiek žemiau Gardino), Žemaitiją, Livoniją, Estiją (Gu diją) net iki rytinio Baltijos pakraščio (Suomių įlanką); iš ten pro Volgos ir Dnepro versmes iki Pripetės žiočių, toliau išilgai šios upės iki jos versmių, per dalį Polesės ir Voluinės, per Dnestro aukštupį net ligi Tatrų ir Vyslos, kuri nuo tada buvo vakarų siena, skirianti juos nuo ger 1 De Mor. Geriu. 2 Slavų kilmės tyrinėjimas (p. 30 ir toliau). 101 ## Puslapis 99 manų genčių“.