Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
4 teiginiai5 įrašai8 ryšiai
Kronikoje Sudargas minimas kaip lietuvių karo vadas 1308-1317 m. įvykių aprašymuose. Albrechtas iš Hageno su 60 vyrų užpuolė Sudargo kiemą ir sudegino jį drauge su aplinkiniais kaimais. Kojelavičius rašo, kad po pralaimėjimo priešas paėmė į nelaisvę Sudargo žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Kronikoje Sudargas minimas kaip lietuvių karo vadas 1308-1317 m. įvykių aprašymuose.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kronikoje Sudargas, kaip lietuvių karo vadas, figūruoja 1308—1317 m. įvykių aprašyme (III, 303, 311, 332). Jis kovojo prieš Ordiną, kai kryžiuočiai puolė Pagraudę, todėl laikomas Pagraudės gyventoju (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 186).
Albrechtas iš Hageno su 60 vyrų užpuolė Sudargo kiemą ir sudegino jį drauge su aplinkiniais kaimais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė. Ketvirta kariuomenės dalis žygiavo su brolių vėliava, bet taip pat nieko nepešė, nes jos vedliai pasiklydo.
Kojelavičius rašo, kad po pralaimėjimo priešas paėmė į nelaisvę Sudargo žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai Chris- 1316 m e ta i tmemelio įgula buvo įviliota į pasalas ir sunaikinta, jie nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius. Sis pralaimėjimas atnešė nelaimę ne tik kraštui, bet ir Sudargo šeimynai, nes netikėtai pasirodęs priešas paėmė į nelaisvę žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius. Pagrindinį karo smūgį magistras nukreipė prieš Gedimino pilį; mat jis manė, jog, staiga pritraukęs jėgų, galėsiąs lengvai palaužti negausių gynėjų atkaklų priešinimąsi.
Kryžiuočių padalinys, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, užpuolė narsiam Sudargui priklausiusį dvarą dešiniajame Nemuno krante, netoli dabartinio Sudargu vadinamo miestelio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Trečiam padaliniui buvo pavesta užpulti dvarą, priklausantį narsiam Sudargui, dešiniajame Nemuno krante esantį, ir dabar Sudargu vadinamą miesteliūkštį, gražioje aukštumoje žemiau Jurbarko išsidėsčiusį. Tasai su barbarišku įnirtimu įvykdė sumanymą: visa, kas degė, ugnimi paleido, žmones išžudė, moteris ir vaikus drauge su savininko šeimyna paėmė į nelaisvę ir išsivarė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 3 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |