Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titu las jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Au gusto III ir Stanislovo Augusto.
Taigi: 180 ## Puslapis 197 Il KNYGA 1631 metais Akademijos kolegija, Dievo Kūno koplyčios sutikimą turėdama, įgijo savo nuosavybei minėtą sklypą ir mūrinį namą, kurį vėlesniais laikais toji pati Akademijos kolegija spaustuve pavertė. Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titulas jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Augusto III ir Stanislovo Augusto. Nėra jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus visuomenei teikiamą naudą ir paskutiniojoje privilegijoje išsakytą sąlygą, kad nuo kiekvienos naujai išspausdintos knygos po vieną egzempliorių privalo duoti Lietuvos kancleriams ir Viešajai bibliotekai.
Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 me tus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gar dino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus mo linius dubenėlius, kurių seniau niekas.
Dar pastebėjau sudaužytų ašarinių liekanų; keleto šukių vidus buvo dengtas tamsiai rudos spalvos glazūra. Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 metus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gardino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus molinius dubenėlius, kurių seniau niekas nedrįsdavo judinti; vėliau smalsūs svečiai surinko ir šukes. Iš menkų jų likučių ir vietinių pasakojimų įsitikinau, kad tos ašarinės buvo mažučiai puodeliai, galėję turėti vos pusantro colio skersmenį ir gal iki dviejų colių gylio, su šiek tiek siaurėjančiu kakleliu.
Italas Righi buvo karaliaus Stanislovo Augusto dvaro skulptorius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Nojaus aukojimo grupė frontono viduje kupina veržlaus judesio; nišose tūnančių statulų charakteris — tapybiškas ir afektuotas. Tuose italo Righi, karaliaus Stanislovo Augusto dvaro skulptoriaus, kūriniuose skamba gęstanti baroko melodija. Gi trijų medinių, skarda apkalstytų statulų frontono kampuose (vidury — šv.
Nei j Lenkiją, nei į Lietuvą A. Midletonas negrįžo. 1796 m. pavasarį persikėlė į Hamburgą, o iš ten - į Danijai priklausiusią Altoną. Čia buvęs pasiuntinybės tarnautojas sulaukėjo nuopelnų įvertinimo -17 9 4 m. data suteikto Šv. Stanislovo ordino ir Stanislovo Augusto, nuversto monarcho, kurio valstybės pertvarkymo vizija šventai tikėjo, finansinės paramos - 200 dukatų. 1796-ųjų metų vasarą praleidęs Kopenhagoje, A. Midletonas vėl persikėlė į Altoną, kur mirė 1797 m. sausio i d. Buvo nevedęs, nei įpėdinių, nei turto nepaliko. Laidotuvių išlaidas apmokėjo Stanislovas Augustas99.