Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titu las jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Au gusto III ir Stanislovo Augusto.
Taigi: 180 ## Puslapis 197 Il KNYGA 1631 metais Akademijos kolegija, Dievo Kūno koplyčios sutikimą turėdama, įgijo savo nuosavybei minėtą sklypą ir mūrinį namą, kurį vėlesniais laikais toji pati Akademijos ko legija spaustuve pavertė. Spaustuvė turėjo karališkosios vardą todėl, kad tas titu las jai buvo suteiktas privilegijomis šviesiausiųjų karalių: Au gusto III ir Stanislovo Augusto. Nėra jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus visuomenei tei kiamą naudą ir paskutiniojoje privilegijoje išsakytą sąlygą, kad nuo kiekvienos naujai išspausdintos knygos po vieną egzempliorių privalo duoti Lietuvos kancleriams ir Viešajai bibliotekai.
Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 me tus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gar dino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus mo linius dubenėlius, kurių seniau niekas.
Dar pastebėjau su daužytų ašarinių liekanų; keleto šukių vidus buvo dengtas tam siai rudos spalvos glazūra. Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 me tus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gar dino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus mo linius dubenėlius, kurių seniau niekas nedrįsdavo judinti; vė liau smalsūs svečiai surinko ir šukes. Iš menkų jų likučių ir vietinių pasakojimų įsitikinau, kad tos ašarinės buvo mažučiai puodeliai, galėję turėti vos pusantro colio skersmenį ir gal iki dviejų colių gylio, su šiek tiek siaurėjančiu kakleliu.
Italas Righi buvo karaliaus Stanislovo Augusto dvaro skulptorius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Nojaus aukojimo grupė frontono viduje kupina veržlaus judesio; nišose tūnančių statulų charakteris — tapybiškas ir afektuotas. Tuose italo Righi, karaliaus Stanislovo Augusto dvaro skulptoriaus, kūri niuose skamba gęstanti baroko melodija. Gi trijų medinių, skarda apkalstytų statulų frontono kampuose (vidury — šv.