Taigi Lietuvos antpuolyje su totoriais buvo priversti dalyvauti Briansko kunigaikštis Romanas ir jo sūnus Olegas, Smolensko kunigaikštis Glebas ir daug kitų, nes tuo metu rusėnų „visi kunigaikščiai totorių valioje buvo“.
Taigi Lietuvos antpuolyje su totoriais buvo priversti dalyvauti Briansko kunigaikštis Romanas ir jo sūnus Olegas, Smolensko kunigaikštis Glebas ir daug kitų, nes tuo metu rusėnų „visi kunigaikščiai totorių valioje buvo“. Antpuolyje prieš Lietuvą taip pat dalyvavo Pietvakarių Rusios - Haličo, Lucko, Vladimiro, taip pat Pinsko, Turovo - kunigaikščiai.
Kova įsiplieskė iš naujo, kai atžygiavo rusų pagalbiniai daliniai, vedami Perejeslavlio kunigaikščio Olego ir Lucko kunigaikščio Levo, tačiau šie kunigaikščiai, per neatsargumą įsiveržę tarp susigrūdusių karių, pragaišo maišatyje, leisdami tuo lietuviams neabejoti pergale. Netekusios vadų pagalbinės jėgos ėmė kovoti atvangiau ir padrikai, vidurinės eilės, anksčiau išstumtos iš vietos, pradėjo trauktis, galop kunigaikščiai Stanislovas ir Romanas paskatino savo pavyzdžiu kitus karius sprukti iš kovos lauko. Bėgančiųjų žudynes sustabdė naktis.
Tada rusai ir suprato, kad lietuviai kariauja, norėdami ne grobio jų krašte prisiplėšti, o savo valdžią jiems primesti: jie pamatė, kad priešas trokšta užimti pačią tautos bei valstybės sostinę Kijevą. Iškilęs pavojus paskatino daugelį kunigaikščių, o ypač Seversko, griebtis ginklo: į kovą pakilo Perejeslavlio B endras rusų ž y g is kunigaikštis Romanas ir išp rieš G ed im in ą tremtas Lucko kunigaikštis jie turėjo pagalbininkų skitų. Kadangi sklido gandai, jog priešas skubiai traukiąs į Kijevą, jie už šešių mylių nuo šio miesto, prie Irpenio upės, įsirengė karo stovyklas, ketindami, jeigu tik bus įmanoma, užgriūti visa jėga lietuvius, kai šie bus ar iš kelionės nuvargę, ar pernelyg įnikę į grobikiškus išpuolius.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad Romanas, pastebėjęs grėsmę, atrėmė lietuvių puolimą, išvijo juos iš kovos lauko ir privertė trauktis, nors pats buvo sužeistas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Pastebėjęs grėsmę, narsusis Romanas užšoko ant žirgo ir taip šauniai atrėmė lietuvius, kad išginė juos iš kovos lauko ir privertė trauktis, nors pats buvo sužeistas.