Teodoro Narbuto perteikimu, astronomas Radlofas aiškino planetų ar Žemės palydovų žuvimo fenomeną, siejamą su senaisiais padavimais. Teodoro Narbuto pasakojime Radlofas manė, kad Lietuvos, Prūsijos, Žemaitijos, Kuršo ir Livonijos žemes galėjo užpilti sudužusios planetos nuolaužos. Teodoro Narbuto aiškinimu, Cigno ir Fajetono mito turinys sutapo su Radlofo požiūriu, o šios žinios į graikų poeziją pateko iš padavimų.
Taip įsivaizduojame mūsų žemyno susifor mavimą. 148 Planetų ar Žemės palydovų žuvimo fenomeną, kuris padeda suvokti daugelį senojo pasaulio paminklų, išliku sių tolimųjų amžių atmintyje ir pasiekusių mus per pada vimus ir sakmes, aiškina naujųjų laikų astronomas ponas Radlofas veikale, kurį rekomenduojame mūsų skaitytojams, norintiems geriau įsitikinti. Čia dar kartą pakartosime aukščiau minėtą pastabą (§ 25, 26) apie kai kuriuos vie tinius pokyčius, kuriuos sukėlė dideli potvyniai ar ilga laikiai smarkūs-šiaurės vėjai.
Čia ir Cignas, žilas seneliukas, lygų1 karalius ir di\ndelis Fajetono bičiulis, iš sielvarto virto gulbinu ir, plau\nkiodamas po Eridano ežerą, niūniavo gražias priešmirti\nnes giesmes.\n157\nŠio mito turinys sutampa su pono Radlofo požiūriu,\nkurį anksčiau (§ 145) pateikėme; šios žinios pateko iš\npadavimų į graikų poetų kūrinius. Dabar reikia tik pa\nstudijuoti Eridano upę.