asmuo

Radlofas

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Teodoro Narbuto perteikimu, astronomas Radlofas aiškino planetų ar Žemės palydovų žuvimo fenomeną, siejamą su senaisiais padavimais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 144

Taip įsivaizduojame mūsų žemyno susifor­ mavimą. 148 Planetų ar Žemės palydovų žuvimo fenomeną, kuris padeda suvokti daugelį senojo pasaulio paminklų, išliku­ sių tolimųjų amžių atmintyje ir pasiekusių mus per pada­ vimus ir sakmes, aiškina naujųjų laikų astronomas ponas Radlofas veikale, kurį rekomenduojame mūsų skaitytojams, norintiems geriau įsitikinti. Čia dar kartą pakartosime aukščiau minėtą pastabą (§ 25, 26) apie kai kuriuos vie­ tinius pokyčius, kuriuos sukėlė dideli potvyniai ar ilga­ laikiai smarkūs-šiaurės vėjai.
t-002vidutinis

Teodoro Narbuto aiškinimu, Cigno ir Fajetono mito turinys sutapo su Radlofo požiūriu, o šios žinios į graikų poeziją pateko iš padavimų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 152

Čia ir Cignas, žilas seneliukas, lygų1 karalius ir di­\ndelis Fajetono bičiulis, iš sielvarto virto gulbinu ir, plau­\nkiodamas po Eridano ežerą, niūniavo gražias priešmirti­\nnes giesmes.\n157\nŠio mito turinys sutampa su pono Radlofo požiūriu,\nkurį anksčiau (§ 145) pateikėme; šios žinios pateko iš\npadavimų į graikų poetų kūrinius. Dabar reikia tik pa­\nstudijuoti Eridano upę.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

361 ## Puslapis 372 Okeanas skalavo žemę, kurios krantų kontūrai, susi­ formavę po šios katastrofos ir dėl įvairių atsitikimų, lai­ kui bėgant, neapsakomai kito, o mūsų jūra įvairiomis kryptimis buvo užliejusi daug daugiau kraštų. Galop dėl žemės gaisro ar kažkokio nepaprasto ir labai stipraus sprogimo* ar kokios kitos išorinės priežasties, kurią mes vargiai galime įsivaizduoti, ar gal, kaip mano ponas Rad- lofas, nukritus sudužusios planetos nuolaužoms, žodžiu, dėl to, kuo galima neabejoti, mūsų Lietuvos, Prūsijos, Žemaitijos, Kuršo ir Livonijos žemės yra užpiltos jūros vietoje, o mūsų Baltijos jūra yra neapsemtų Okeano gel­ mių liekana. Padarę tokias prielaidas, galbūt sugebėsime suderin­ ti iš pirmo žvilgsnio priešingas, bet iš esmės patikrintas nuomones apie šios jūros būklę; kažkada tai nagrinėjęs mokslininkas Pisanskis bylinėjosi su savo sąžine, neži­ nodamas, kam gi vis dėlto atiduoti pirmenybę.