Dusburgietis teigia, kad kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera.
Kartą, kai popiežius Honorijus III\nir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu\npatikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė,\ntvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats\nesąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos.
Kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera.
Kartą, kai popiežius Honorijus III\nir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu\npatikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė,\ntvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats\nesąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos.