Plinijus Vyresnysis

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tacitas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinėtojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. Plinijus rašo, jog Hilleviones6, labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijoje. Pasvarsčius nepernelyg didelį Plinijaus geografinių aprašymų tikslumą, šiuose trijuose pavadinimuose galima lengvai įžvelgti lyvių protėvius, priklausiusius keltųgerrnanų tautoms.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šio labai tikslaus istoriko ir garbingo senovės krašto tyrinėtojo nuomonė verstų mus suabejoti šiomis išvadomis, jei tas pats rašytojas2 neteigtų, jog Ptolemėjo Guitalus iš tikrųjų yra Priegliaus upė. Sį dirbtinį pavadinimą paneigia Plinijaus Germanijos aprašymas, kur išvardytos šio krašto upės, įtekančios į jūrą, yra septynios, įskaitant ir Vyslą: Moša, Rhenus, Amisius (Ernsas), Visurgt's (Vėzeris), Albis (Elbė); tik Oderiui tenka pavadinimas Guitalus, nes šios labai didelės upės Plinijus nebūtų praleidęs3. Sotinas, vardydamas tas pačias upes, pateikia jas taip: Albis, Guitalus, Vistula4, tad tarp Elbės ir Vyslos, tikroje Oderio vietoje.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kopija iš Karaliaučiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinendo, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maždaug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne mažiau kaip šiandien Sambijoje. Laikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė pakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų gerokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau ji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien nardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama labai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių besitęsianti sausuma.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžiaga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine ir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Boristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kalbant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų kapinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų vietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašytais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas nesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg įvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai nemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties pavadinimo miestui.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

71 Siame žygyje jie ėjo per spalių kraštą, kurio gyventojus pasiėmė kartu su savimi. Apie šią tautą senovės tyrinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabartinėje Mazovijoje.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pagaliau, papildydamas aprašymą, cituoju tą patį autorių: Welti, Hossii ir Karbony, — tai toliau į šiaurę prie Baltijos jūros gyvenusios gentys. Plinijus netrukus rašė: „Sako, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tūriai gyvena net ligi Vyslos“1. Taip išdėsčius dalyką, ar sugebės kas nors nubraižyti šių tautų žemėlapį?

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Jūroje išilgai prūsų pakrančių slypi ištisos jų girios. Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plinijaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakojimą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neatskirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lietuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės anglių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai gabalų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras.