Plinijus rašė, kad spaliai buvo kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo, o Narbutas šį teiginį laikė jų senumo ženklu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 85
71 Siame žygyje jie ėjo per spalių kraštą, kurio gyvento jus pasiėmė kartu su savimi. Apie šią tautą senovės ty rinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bospo ro2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabarti nėje Mazovijoje.
Plinijus rašė, kad Hilleviones, jo apibūdinti kaip labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 93
Ta citas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė tojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. Plinijus rašo, jog Hilleviones6, labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijo je. Pasvarsčius nepernelyg didelį Plinijaus geografinių aprašymų tikslumą, šiuose trijuose pavadinimuose gali ma lengvai įžvelgti lyvių protėvius, priklausiusius keltų- gerrnanų tautoms.
Plinijus rašė, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tūriai gyvena iki Vyslos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Pagaliau, papildydamas aprašymą, cituoju tą\npatį autorių: Welti, Hossii ir Karbony, — tai toliau į\nšiaurę prie Baltijos jūros gyvenusios gentys. Plinijus\nnetrukus rašė: „Sako, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tū\nriai gyvena net ligi Vyslos“1. Taip išdėsčius dalyką, ar\nsugebės kas nors nubraižyti šių tautų žemėlapį?
Narbutas teigė, kad jūros išmetamas gintaras su medžių skiedromis patvirtina Plinijaus užrašytą Archelajo pasakojimą apie gintaro žaliavą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148
Jūroje išilgai prūsų pakrančių slypi ištisos jų girios. Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plini- jaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakoji mą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neat skirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lie tuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės ang lių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai ga balų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras.
Narbutas aiškino, kad Plinijaus Germanijos aprašyme Guitalus pavadinimas tenka Oderiui, nes ši upė nebūtų buvusi praleista.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 161
Šio labai tikslaus istoriko ir garbingo senovės krašto tyrinėtojo nuomonė verstų mus suabejoti šiomis išvadomis, jei tas pats rašytojas2 neteig- tų, jog Ptolemėjo Guitalus iš tikrųjų yra Priegliaus upė. Sį dirbtinį pavadinimą paneigia Plinijaus Germanijos ap rašymas, kur išvardytos šio krašto upės, įtekančios į jūrą, yra septynios, įskaitant ir Vyslą: Moša, Rhenus, Amisius (Ernsas), Visurgt's (Vėzeris), Albis (Elbė); tik Oderiui tenka pavadinimas Guitalus, nes šios labai didelės upės Plinijus nebūtų praleidęs3. Sotinas, vardydamas tas pačias upes, pateikia jas taip: Albis, Guitalus, Vistula4, tad tarp Elbės ir Vyslos, tikroje Oderio vietoje.
Narbutas teigė, kad sala, kurią Plinijus vadino Baltija, pagal Hardua rankraščius ir stebėjimus turėtų vadintis Basilia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais\nHardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi-\nlia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų\nkelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2\nFosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū\nroje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala\nAmelandu.
Narbutas svarstė, kad Pitėjo laikais Baltija, Plinijaus vadinta gintaringa sala, galėjo plytėti už dabartinės nerijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 367
Kopija iš Karaliau\nčiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen\ndo, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima\nbuvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa\nsala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos\nir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž\ndaug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už\nšiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma\nžiau kaip šiandien Sambijoje.\nLaikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė\npakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge\nrokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau\nji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien\nnardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama\nlabai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių\nbesitęsianti sausuma.
Narbutas nurodė, kad Plinijus minėjo Carcine įlanką ir to paties pavadinimo miestelį prie Boristenio ir Bugo žiočių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžia\nga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine\nir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Bo\nristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kal\nbant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų ka\npinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų\nvietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašy\ntais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas\nnesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg\nįvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai\nnemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties\npavadinimo miestui.
Narbutas rašė, kad tyrinėtojai nuo Plinijaus kompiliacijų iki Uphageno painiojosi prielaidose apie skirių ir hirių gentis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 366-367
Joje yra labai įdomios detalės: 1) Frische Haff, alias recens mare, neseniai atsiradusi jūra; 2) į užtvindytą Vitlandijos 3 5 6 kraštą, vadinamą vulgo Balta, id est terra albescens, at plaukia neaprėpiama daugybė žuvų ir silkių, vandens šviežumo suviliotos; 3) minima Witlands Ort ir paaiški nama: vulgo Balta gals, finis albus. Kopija iš Karaliau čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma žiau kaip šiandien Sambijoje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
63 ## Puslapis 61 tam, kad būtų apgyvendintos Europos dykros. Tik iš Plinijaus žinome, kad sarmatai, kaip rašo pasakojimai, yra medų palikuonys, gyvenę prie Dono žemupio ir Juo dosios jūros; pirmiausia buvo sarmatai, amazonių kara lienių valdomi ginekokratuinenai, po jų evazai, kotai, ki- kimenai, mesėnai, kostobokai, choatrai, žigai, dandarai, tisagetai, turkai1. Turbūt tos tautos tuomet sudarė sar- matų lygą, nors jos skyrėsi gimine ir kilme tiek, kad, įsigilinus į dabar esančias žinias apie tautų pradžią, prie sarmatų lieka vien ginekokratuinenai, kažin kokia me- dų-skitų gentis, turėjusi santykių su amazonėmis, kurių, kaip teigia mūsų senovės tyrinėtojas2, ir kalbą reikėtų laikyti panašia j skitų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2 Fosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū roje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala Amelandu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kopija iš Karaliau čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma žiau kaip šiandien Sambijoje. Laikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė pakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge rokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau ji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien nardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama labai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių besitęsianti sausuma.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžia ga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine ir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Bo ristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kal bant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų ka pinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų vietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašy tais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas nesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg įvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai nemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties pavadinimo miestui.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau rės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos, j Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, įsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Susietas teiginys: t-011
Susieti teiginiai: t-011