Plinijus Vyresnysis

Santrauka

Narbutas, remdamasis Plinijumi, sarmatus siejo su pasakojimais apie medų palikuonis prie Dono žemupio ir Juodosios jūros. Plinijus rašė, kad spaliai buvo kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo, o Narbutas šį teiginį laikė jų senumo ženklu. Plinijus rašė, kad Hilleviones, jo apibūdinti kaip labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijoje.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Narbutas, remdamasis Plinijumi, sarmatus siejo su pasakojimais apie medų palikuonis prie Dono žemupio ir Juodosios jūros.
▸Rodyti citatast-002 Plinijus rašė, kad spaliai buvo kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo, o Narbutas šį teiginį laikė jų senumo ženklu.
▸Rodyti citatast-003 Plinijus rašė, kad Hilleviones, jo apibūdinti kaip labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijoje.
▸Rodyti citatast-004 Plinijus rašė, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tūriai gyvena iki Vyslos.
▸Rodyti citatast-005 Narbutas teigė, kad jūros išmetamas gintaras su medžių skiedromis patvirtina Plinijaus užrašytą Archelajo pasakojimą apie gintaro žaliavą.
▸Rodyti citatast-006 Narbutas aiškino, kad Plinijaus Germanijos aprašyme Guitalus pavadinimas tenka Oderiui, nes ši upė nebūtų buvusi praleista.
▸Rodyti citatast-008 Narbutas teigė, kad sala, kurią Plinijus vadino Baltija, pagal Hardua rankraščius ir stebėjimus turėtų vadintis Basilia.
▸Rodyti citatast-009 Narbutas svarstė, kad Pitėjo laikais Baltija, Plinijaus vadinta gintaringa sala, galėjo plytėti už dabartinės nerijos.
▸Rodyti citatast-010 Narbutas nurodė, kad Plinijus minėjo Carcine įlanką ir to paties pavadinimo miestelį prie Boristenio ir Bugo žiočių.
▸Rodyti citatast-011 Narbutas rašė, kad tyrinėtojai nuo Plinijaus kompiliacijų iki Uphageno painiojosi prielaidose apie skirių ir hirių gentis.

Citatos

• id: c-173970 citata_originali: | 63

  Puslapis 61

  tam, kad būtų apgyvendintos Europos dykros. Tik iš Plinijaus žinome, kad sarmatai, kaip rašo pasakojimai, yra medų palikuonys, gyvenę prie Dono žemupio ir Juo­ dosios jūros; pirmiausia buvo sarmatai, amazonių kara­ lienių valdomi ginekokratuinenai, po jų evazai, kotai, ki- kimenai, mesėnai, kostobokai, choatrai, žigai, dandarai, tisagetai, turkai1. Turbūt tos tautos tuomet sudarė sar- matų lygą, nors jos skyrėsi gimine ir kilme tiek, kad, įsigilinus į dabar esančias žinias apie tautų pradžią, prie sarmatų lieka vien ginekokratuinenai, kažin kokia me- dų-skitų gentis, turėjusi santykių su amazonėmis, kurių, kaip teigia mūsų senovės tyrinėtojas2, ir kalbą reikėtų laikyti panašia j skitų. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191088

• id: c-173971 citata_originali: | 71 Siame žygyje jie ėjo per spalių kraštą, kurio gyvento­ jus pasiėmė kartu su savimi. Apie šią tautą senovės ty­ rinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bospo­ ro2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabarti­ nėje Mazovijoje. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191089

• id: c-173972 citata_originali: | Ta­ citas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė­ tojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. Plinijus rašo, jog Hilleviones6, labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijo­ je. Pasvarsčius nepernelyg didelį Plinijaus geografinių aprašymų tikslumą, šiuose trijuose pavadinimuose gali­ ma lengvai įžvelgti lyvių protėvius, priklausiusius keltų- gerrnanų tautoms. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191090

• id: c-173973 citata_originali: | Pagaliau, papildydamas aprašymą, cituoju tą patį autorių: Welti, Hossii ir Karbony, — tai toliau į šiaurę prie Baltijos jūros gyvenusios gentys. Plinijus netrukus rašė: „Sako, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tū­ riai gyvena net ligi Vyslos“1. Taip išdėsčius dalyką, ar sugebės kas nors nubraižyti šių tautų žemėlapį? statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191091

• id: c-173974 citata_originali: | Jūroje išilgai prūsų pakrančių slypi ištisos jų girios. Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plini- jaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakoji­ mą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neat­ skirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lie­ tuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės ang­ lių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai ga­ balų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191092

• id: c-173975 citata_originali: | Šio labai tikslaus istoriko ir garbingo senovės krašto tyrinėtojo nuomonė verstų mus suabejoti šiomis išvadomis, jei tas pats rašytojas2 neteig- tų, jog Ptolemėjo Guitalus iš tikrųjų yra Priegliaus upė. Sį dirbtinį pavadinimą paneigia Plinijaus Germanijos ap­ rašymas, kur išvardytos šio krašto upės, įtekančios į jūrą, yra septynios, įskaitant ir Vyslą: Moša, Rhenus, Amisius (Ernsas), Visurgt’s (Vėzeris), Albis (Elbė); tik Oderiui tenka pavadinimas Guitalus, nes šios labai didelės upės Plinijus nebūtų praleidęs3. Sotinas, vardydamas tas pačias upes, pateikia jas taip: Albis, Guitalus, Vistula4, tad tarp Elbės ir Vyslos, tikroje Oderio vietoje. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191093

• id: c-173977 citata_originali: | Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2 Fosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū­ roje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala Amelandu. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191095

• id: c-173978 citata_originali: | Kopija iš Karaliau­ čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen­ do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž­ daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma­ žiau kaip šiandien Sambijoje. Laikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė pakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge­ rokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau ji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien nardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama labai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių besitęsianti sausuma. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191096

• id: c-173979 citata_originali: | Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžia­ ga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine ir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Bo­ ristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kal­ bant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų ka­ pinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų vietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašy­ tais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas nesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg įvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai nemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties pavadinimo miestui. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191097

• id: c-174851 citata_originali: | Galbūt ir lietuvių kalba jie vadinosi skiriais, nes esama panašiai skambančių senovės vietovardžių: Skirvytė, Skirai, Skir- nreliškės1. Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom­ piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant­ ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191969