1496 m. Olbrachtas, Lietuvos metraštyje vadinamas karaliumi, su karalaičiu Zigmantu išvyko į Liubliną, o vėliau Parčeve dalyvavo seime su Aleksandro puse. Lietuvos metraštis pasakoja, kad Olbrachtas po sutarties su Moldavijos vaivada traukė iš Moldavijos per uolėtą Bukoviną, nes norėjo greičiau pasiekti Lenkijos sieną.
1496 m. Olbrachtas, Lietuvos metraštyje vadinamas karaliumi, su karalaičiu Zigmantu išvyko į Liubliną, o vėliau Parčeve dalyvavo seime su Aleksandro puse.
Tą pačią žiemą didysis kunigaikštis \nAleksandras su didžiąja kunigaikštiene Elena bei su \ndidikais važiavo apžiūrėti Rusų žemės ir lankėsi Smo\nlenske, ir Vitebske, ir Polocke, ir pavasariop pargrįžo \nj Vilnių 3 .\nSeptyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris\ntaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt \nšeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko \nį Brastą \\ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai\nčiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais \nsavo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei\nme, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki\ntais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap\ntis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku\nvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 .
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Olbrachtas po sutarties su Moldavijos vaivada traukė iš Moldavijos per uolėtą Bukoviną, nes norėjo greičiau pasiekti Lenkijos sieną.
O Moldavijos vaivada, matydamas, kad negalės jam atsispirti, pasiuntė pas jį savo pasiuntinius ir sudarė su juo taiką, teikėsi su savo žeme duoti jam vasalo ištikimybės priesaiką, kaip buvo prisiekęs jo tėvui, karaliui Kazimierui, ir surašė raštus, prisiekė griežtai to prisilaikysiąs32. Ir, sudaręs tokią sutartį, karalius Olbrachtas išėjo iš jo žemės, bet, nenorėdamas grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atžygiavęs, o norėdamas greičiau ir tie siau išeiti iš [moldavų] žemės, traukė stačiai per Buko viną ir kalnus, per uolėtus, sunkiai pereinamus miškus, nes per tas akmeningas vietas ėjo tiesus, bet labai blo gas kelias Lenkijos sienos linkui33. Moldavijos vaivada Steponas, išgirdęs, kad kara lius Olbrachtas nenori grįžti iš jo žemės tuo pačiu ke liu, kuriuo buvo atėjęs, o nori eiti kitais naujais ke liais, per uolėtą Bukoviną, labai dėl to apsidžiaugė34 ir, nė kiek nebepaisydamas priesaikos bei amžinosios taikos sutarties, darydamas gėdą savo šaliai, skubiai pranešė turkų sultonui, ir Vengrijai, ir Valakijos vai vadai.