Santrauka
Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 . Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su. Bent jau apie Narimantą kal bant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių pri skirdamas, ir žinome iš Rusios met raštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten val džią perėmęs jo sūnus Patrikas, ar ba.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 . | c-001 | |
| t-002 Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su. | c-002 | |
| t-003 Bent jau apie Narimantą kal bant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių pri skirdamas, ir žinome iš Rusios met raštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten val džią perėmęs jo sūnus Patrikas, ar ba. | c-003 | |
| t-004 Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 .
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
lapkričio 22 dieną su stip riu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku nigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puolėjų nuos toliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu čio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra fas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne pras čioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai su kryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiup tas ir atvestas pas Vytautą, pastara sis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pus broliui, riteriui kunigaikščiui, prie dermes/7 Knyga XIII, p.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bent jau apie Narimantą kal bant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių pri skirdamas, ir žinome iš Rusios met raštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten val džią perėmęs jo sūnus Patrikas, ar ba.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bet, regis, visa tai yra prasima nymas. Bent jau apie Narimantą kal bant, pirmiausia, Dlugošas, žinia, apsirinka jį prie Algirdo brolių pri skirdamas, ir žinome iš Rusios met raštininkų, kad jis Didįjį Naugardą valdęs iki 1348 m.; o po jo ten val džią perėmęs jo sūnus Patrikas, ar ba Patricijus; po pastarojo tapo val dovu, arba Žečpospolitos vaivada, ir Rusios bei Ladogos kunigaikštis Simonas Lungvinas, arba tiksliau Lengvenis, Lietuvos kunigaikštis, Algirdo sūnus: žr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
, 14. (^4) ) Taip pat Gediminas pirmasis suprato reikalą Lietuvą civilizuoti, pagerinti jos ekonomiškąjį vystymąsi ir tam reikalui kviesti žmonių iš
— XXI —Dar gyvas Gediminas visą didžiulę savo valstybę buvo padalinęs savo sūnums. Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |