Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
8 teiginiai12 įrašų0 ryšių
Narbutas rašo, kad Mykolas Lietuvis pasakojo apie Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, žalčių laikymu išlikusį Eskulapo garbinimą. Narbutas Mykolą Lietuvį minėjo tarp nedaugelio lietuvių, kurie per 400 metų pasirūpino krašto praeitimi. Mykolas Lietuvis, Narbuto apibūdintas kaip Lenkijos mokslo amžiaus autorius, stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų vienodumą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Gebėjimai |
|
|
Patikrinti teiginiai
Narbutas rašo, kad Mykolas Lietuvis pasakojo apie Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, žalčių laikymu išlikusį Eskulapo garbinimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Garbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasakoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas1. Kaunis (Kaunis) Meilės dievaitis, deivės Mildos sūnus, lietuvių Kupidonas.
Narbutas Mykolą Lietuvį minėjo tarp nedaugelio lietuvių, kurie per 400 metų pasirūpino krašto praeitimi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dorybės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Mykolas Lietuvis, Narbuto apibūdintas kaip Lenkijos mokslo amžiaus autorius, stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų vienodumą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
199 Nenutraukdami mūsų pastabų sekos, laikysime, jog laimingesnės aplinkybės leido graikams ir italams puikiau išlavinti tą patį religingumą, labiau išplėtoti švietimą, išpuošti tą pačią kalbą, tatai nėmaž netrukdo po daugelio amžių pripažinti jai giminingą kalbą tautos, nublokštos j rūsčias pasaulio šalis. Lenkijos mokslo amžiuje gyvenęs Mykolas Lietuvis stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų ■vienodumą2. Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, paremtus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasakysime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Miestuose, pasak Mykolo Lietuvio, buvo gausu alaus ir degtinės daryklų, o žmonės buvo labai įjunkę į šiuos gėrimus.
Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
Apie šios gamybos paplitimą pasakoja Mykolas Lietuvis, minėdamas, jog miestuose gausu ne tik alaus, bet ir degtinės daryklų ir kad į šiuos gėrimus žmonės yra labai įjunkę149.
Kalbėdamas apie vartojamus gėrimus, Mykolas Lietuvis neminėjo midaus, bet pasakojo, kad lietuviai geria daugelio rūšių vyną.
Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
Įdomu, kad Mykolas Lietuvis, kalbėdamas apie vartojamus gėrimus, midaus visai nepamini, tačiau pasakoja, kad lietuviai geria daugelio rūšių vyną153.
Mykolas Lietuvis stebėjosi, kad lietuviai maitinosi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai vengė prieskonių.
Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais pasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir Mykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietuviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai visokių prieskonių labai vengia ir net per velykines puotas tenkinasi tik neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais132.
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čio nykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pir miausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Michelonis Lituani.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čionykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pirmiausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Michelonis Lituani. Respublica sive status Regni Poloniae Litvaniae. Lugd. Bat. 1577. — P. 266).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |