Narbutas rašo, kad Mykolas Lietuvis pasakojo apie Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, žalčių laikymu išlikusį Eskulapo garbinimą. Narbutas Mykolą Lietuvį minėjo tarp nedaugelio lietuvių, kurie per 400 metų pasirūpino krašto praeitimi. Mykolas Lietuvis, Narbuto apibūdintas kaip Lenkijos mokslo amžiaus autorius, stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų vienodumą.
Garbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasa\nkoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbini\nmas išliko kaip žalčių laikymas1.\nKaunis (Kaunis)\nMeilės dievaitis, deivės Mildos sūnus, lietuvių Kupidonas.
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dory bės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
199 Nenutraukdami mūsų pastabų sekos, laikysime, jog lai mingesnės aplinkybės leido graikams ir italams puikiau išlavinti tą patį religingumą, labiau išplėtoti švietimą, išpuošti tą pačią kalbą, tatai nėmaž netrukdo po daugelio amžių pripažinti jai giminingą kalbą tautos, nublokštos j rūsčias pasaulio šalis. Lenkijos mokslo amžiuje gyvenęs Mykolas Lietuvis stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų ■vienodumą2. Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, parem tus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasaky sime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Apie \nšios gamybos paplitimą pasakoja Mykolas \nLietuvis, minėdamas, jog miestuose gausu \nne tik alaus, bet ir degtinės daryklų ir kad \nį šiuos gėrimus žmonės yra labai įjunkę149.
Įdomu, kad Mykolas Lietuvis, \nkalbėdamas apie vartojamus gėrimus, mi\ndaus visai nepamini, tačiau pasakoja, kad \nlietuviai geria daugelio rūšių vyną153.
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais \npasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir \nMykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietu\nviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų \natvežtais valgiais, o maskvėnai visokių \nprieskonių labai vengia ir net per velykines \npuotas tenkinasi tik neišvalyta druska, gars\ntyčiomis, česnakais bei svogūnais132.