Narbutas rašo, kad Mykolas Lietuvis pasakojo apie Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, žalčių laikymu išlikusį Eskulapo garbinimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 158
Garbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasa\nkoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbini\nmas išliko kaip žalčių laikymas1.\nKaunis (Kaunis)\nMeilės dievaitis, deivės Mildos sūnus, lietuvių Kupidonas.
Narbutas Mykolą Lietuvį minėjo tarp nedaugelio lietuvių, kurie per 400 metų pasirūpino krašto praeitimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dory bės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Mykolas Lietuvis, Narbuto apibūdintas kaip Lenkijos mokslo amžiaus autorius, stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų vienodumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 194
199 Nenutraukdami mūsų pastabų sekos, laikysime, jog lai mingesnės aplinkybės leido graikams ir italams puikiau išlavinti tą patį religingumą, labiau išplėtoti švietimą, išpuošti tą pačią kalbą, tatai nėmaž netrukdo po daugelio amžių pripažinti jai giminingą kalbą tautos, nublokštos j rūsčias pasaulio šalis. Lenkijos mokslo amžiuje gyvenęs Mykolas Lietuvis stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų ■vienodumą2. Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, parem tus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasaky sime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Miestuose, pasak Mykolo Lietuvio, buvo gausu alaus ir degtinės daryklų, o žmonės buvo labai įjunkę į šiuos gėrimus.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 10
Apie \nšios gamybos paplitimą pasakoja Mykolas \nLietuvis, minėdamas, jog miestuose gausu \nne tik alaus, bet ir degtinės daryklų ir kad \nį šiuos gėrimus žmonės yra labai įjunkę149.
Kalbėdamas apie vartojamus gėrimus, Mykolas Lietuvis neminėjo midaus, bet pasakojo, kad lietuviai geria daugelio rūšių vyną.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 11
Įdomu, kad Mykolas Lietuvis, \nkalbėdamas apie vartojamus gėrimus, mi\ndaus visai nepamini, tačiau pasakoja, kad \nlietuviai geria daugelio rūšių vyną153.
Mykolas Lietuvis stebėjosi, kad lietuviai maitinosi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai vengė prieskonių.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 9
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais \npasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir \nMykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietu\nviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų \natvežtais valgiais, o maskvėnai visokių \nprieskonių labai vengia ir net per velykines \npuotas tenkinasi tik neišvalyta druska, gars\ntyčiomis, česnakais bei svogūnais132.
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čio nykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pir miausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Michelonis Lituani.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 463
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čio nykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pir miausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Mi- chelonis Lituani. Respublica sive status Regni Poloniae Litvaniae. Lugd. Bat. 1577. — P. 266).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Paimk juos ant savus sparnus, Atnešk man juos sveiką tiktai, Nenoriu aš brangių daiktų, Gan man tavo apėmimo)*. Vietos padavimai dar skelbia, kad Kaune, pačioje Nem u no ir Neries upių santakoje, augo dievams skirta giraitė, kuri tęsėsi iki pat pilies, dabar virtusios griuvėsiais. Šią vietą iki šiol vadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Jo ištakos – ro- mėniškoji lietuvių kilmės teorija, atsiradusi, atrodo, dar Vytauto laikais, o išpopuliarinta XVI a. viduryje Mykolo Lietuvio, siūliusio kurti Lietuvos raštiją lotynų kalba.