(Iš 17, 11) Štai skaitome apie Mozę, kad Izraelis, kai jis meldėsi, nugalėdavęs Amalechą (Išm 11, 3); kai liaudavęsis melstis, Izraelis būdavęs įveikiamas. Be to, ir Išminties knygoje apie tą patį Mozę rašoma, kad jis nugalėdavęs priešų minias ne kūno stiprybe ir ne ginklo galybe, bet žodžiu, vadinasi, malda.
Šventasis Augustinas aiškiai teigia, kad egiptiečiai kryžiaus ženklu vaizdavo amžinąjį gyvenimą; tad Serapio, busimojo gyvenimo dievo, drabužiai buvo pažymėti daugybe kryžių. Florencijos senovinės tapybos paminkluose rastas žaltys, kurį Mozė dykumoje įsakė išliedinti iš vario, pavaizduotas ant medžio, panašaus į kryžių (žiūrėk jo pavaizdavimą V lentelės 37-ajame piešinyje). Iš visų šių nagrinėjimų išaiškėja, kad jeigu tas simbolis buvo žinomas senovės lietuviams, tai ir jiems reiškė ne ką kitką.