Mozė meldėsi, nugalėdavęs Amalechą (Išm 11, 3); kai liaudavęsis melstis, Izraelis būdavęs įveikiamas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 49
(Iš 17, 11) Štai skaitome apie Mozę, kad Izraelis, kai jis meldėsi, nugalėdavęs\nAmalechą (Išm 11, 3); kai liaudavęsis melstis, Izraelis būdavęs įveikiamas. Be to, ir\nIšminties knygoje apie tą patį Mozę rašoma, kad jis nugalėdavęs priešų minias ne kūno\nstiprybe ir ne ginklo galybe, bet žodžiu, vadinasi, malda.
Narbutas mini Florencijos tapybos paminkluose pavaizduotą varinį žaltį, kurį Mozė dykumoje įsakė išliedinti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 380
Šventasis Au gustinas aiškiai teigia, kad egiptiečiai kryžiaus ženklu vaiz davo amžinąjį gyvenimą; tad Serapio, busimojo gyvenimo die vo, drabužiai buvo pažymėti daugybe kryžių. Florencijos se novinės tapybos paminkluose rastas žaltys, kurį Mozė dyku moje įsakė išliedinti iš vario, pavaizduotas ant medžio, pana šaus į kryžių (žiūrėk jo pavaizdavimą V lentelės 37-ajame piešinyje). Iš visų šių nagrinėjimų išaiškėja, kad jeigu tas sim bolis buvo žinomas senovės lietuviams, tai ir jiems reiškė ne ką kitką.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tą patį sakoma Teisėjų knygoje (Ts 4, 13): „Atsiminkite viešpaties tarną, kur Amalechą, pasitikintį savo skydais, apgalėjo ne kovodamas, bet melsdamasis maldomis“. Skaitome ir apie Makabėjų, kad jo vyrai šaukėsi į dangų melsdamiesi ir išvaikė priešų stovyklas. Apie Judą Makabėjų pasakojama, kad jis nepasimeldęs prieš dvejas kautynes (1 Mak 4, 10): pirmą kartą, kai kovojo su Antiochu Eupatoru ir jo nenugalėjo, bet pasuko atgal, o antrą kartą, kai kovojo su Bachidu ir Alchimu, tada ir pats krito kovoje, ir Izraelio kariuomenė turėjo bėgti.
Susietas teiginys: t-003