Lietuvos metraštis pasakoja, kad Gimbutas po ilgo Žemaičių kunigaikštystės valdymo paliko ją valdyti savo sūnui Mantvilai. Lietuvos metraštis pasakoja, kad Mantvila, sužinojęs apie ištuštėjusią Rusų šalį, pavedė kariuomenę savo sūnui Erdvilai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus.
Ir jis sušaukė karius, nuvyko j Drucką, paėmė Drucko žemę, pastatydino Drucko miestą ir pasivadino Drucko didžiuoju kunigaikščiu s. O tuo laiku Žemaičių didysis kunigaikštis Mantvila sužinojo, kad Rusų šalis yra ištuštėjusi ir rusų kunigaikščiai išvaikyti. Ir pavedęs kariuomenę savo sūnui Erdvilai, pasiuntė su juo savo tarybos ponus — pirmą Stulpų herbo poną, vardu Grumbįl0 , o antrą Meškos herbo, vardu Eikšį, o trečią Rožės herbo, vardu Griauž įl2 .
Lietuviai ir žemaičiai vėl, norėdami atmonyti H98 Jaroslavui teriones žemgalių, patelkę dar Polocko kunigaikštį, gulė į apygardas Pleskavo ir pirmajame antpuoly priemiesčius pilės Velikije Lūki nudegino ir jo apygardas nuteriojo, bažnyčias, klioštorius nuplėšė, noris į pačią pilį neįsilaužė, vienok su didžiu grobiu sugrįžo namo laimingai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus. Bet, radęs Daugavą didžiai patvinusią, nemintąs, ką bedaryti ir kaip veikesniai per upį persikelti, būk liepęs savo kareiviams dviejĮau] sutūpdamos ant taurio kailio per upį kel- 1200 tis, kaipogi tokiose odų valtyse žemaičiai ir lietuviai persikėlę staiga gudus antpuolė, kaimas nudegino, į pilį Lotavę varu įsilaužę sugriovė, apygardose kurios daugybes grobio pagrieję, namo pargrįžo.
Gimbuto sūnus ir Palemono pro anūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Gimbuto sūnus ir Palemono proanūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios puldinėjimų, nemažai buvo prisidėjęs prie jų nepriklausomybės įsigalėjimo1.