Lietuvos metraštis pasakoja, kad Mantvila, sužinojęs apie ištuštėjusią Rusų šalį, pavedė kariuomenę savo sūnui Erdvilai.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 43
Ir jis sušaukė ka\nrius, nuvyko j Drucką, paėmė Drucko žemę, pastatydi\nno Drucko miestą ir pasivadino Drucko didžiuoju ku\nnigaikščiu s.\nO tuo laiku Žemaičių didysis kunigaikštis Mantvila \nsužinojo, kad Rusų šalis yra ištuštėjusi ir rusų kuni\ngaikščiai išvaikyti. Ir pavedęs kariuomenę savo sūnui \nErdvilai, pasiuntė su juo savo tarybos ponus — pirmą \nStulpų herbo poną, vardu Grumbįl0 , o antrą Meškos \nherbo, vardu Eikšį, o trečią Rožės herbo, vardu Griau- \nž įl2 .
Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 167
Lietuviai ir žemaičiai vėl, norėdami atmonyti H98 Jaroslavui teriones žemgalių, patelkę dar Polocko kunigaikštį, gulė į apygardas Pleskavo ir pirmaja me antpuoly priemiesčius pilės Velikije Lūki nu degino ir jo apygardas nuteriojo, bažnyčias, klioš- torius nuplėšė, noris į pačią pilį neįsilaužė, vienok su didžiu grobiu sugrįžo namo laimingai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus. Bet, radęs Daugavą didžiai pa tvinusią, nemintąs, ką bedaryti ir kaip veikesniai per upį persikelti, būk liepęs savo kareiviams dviejĮau] sutūpdamos ant taurio kailio per upį kel- 1200 tis, kaipogi tokiose odų valtyse žemaičiai ir lietu viai persikėlę staiga gudus antpuolė, kaimas nude gino, į pilį Lotavę varu įsilaužę sugriovė, apygar dose kurios daugybes grobio pagrieję, namo par grįžo.
Gimbuto sūnus ir Palemono pro anūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 184
Gimbuto sūnus ir Palemono pro anūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios puldinėjimų, nemažai buvo prisidėjęs prie jų ne priklausomybės įsigalėjimo1.
Šio žygio vadais buvo Lietuvos Užnerio kunigaikš tis Kukovaitis3 5 ir narsusis kunigaikštis Mantvila, turėjęs valdą Aukštaitijoje.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 224
Šio žygio vadais buvo Lietuvos Užnerio kunigaikš\ntis Kukovaitis3 * 5 ir narsusis kunigaikštis Mantvila, turėjęs \nvaldą Aukštaitijoje.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
5. APIE TOTORIŲ CHANĄ BATU, ŽEMAIČIŲ KUNIGAIKŠTI MANTVILĄ IR NAUGARDUKO ĮKŪRIMĄ O Gimbutas taipogi ilgus metus buvo 2emaičių ku nigaikščiu ir pasimirė, 2emaičių kunigaikštystę valdy ti palikęs savo sūnui Mantvilai * . Bevaldant Mantvilai, iškilo chanas Batu2 ; ir užpuo lė jis Rusų žemę, ir visą Rusų žemę užkariavo3 , ir daug rusų kunigaikščių iškapojo, kitus parsivedė nelaisvėn, o visos Rusų žemės sostinę, Kijevo miestą, pavertė de gėsiais L Kijevo didysis kunigaikštis Dimitrijus5 , išsi gandęs jo didelės jėgos ir galybės, pabėgo iš Kijevo į Černigovo miestą6 ir paskui sužinojo, kad Kijevo miestas sudegintas ir visa Rusų žemė nusiaubta.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir jis sušaukė ka rius, nuvyko j Drucką, paėmė Drucko žemę, pastatydi no Drucko miestą ir pasivadino Drucko didžiuoju ku nigaikščiu s. O tuo laiku Žemaičių didysis kunigaikštis Mantvila sužinojo, kad Rusų šalis yra ištuštėjusi ir rusų kuni gaikščiai išvaikyti. Ir pavedęs kariuomenę savo sūnui Erdvilai, pasiuntė su juo savo tarybos ponus — pirmą Stulpų herbo poną, vardu Grumbįl0, o antrą Meškos herbo, vardu Eikšį, o trečią Rožės herbo, vardu Griau- ž įl2.