Lietuvos metraštis pasakoja, kad Gimbutas po ilgo Žemaičių kunigaikštystės valdymo paliko ją valdyti savo sūnui Mantvilai. Lietuvos metraštis pasakoja, kad Mantvila, sužinojęs apie ištuštėjusią Rusų šalį, pavedė kariuomenę savo sūnui Erdvilai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus.
Ir jis sušaukė ka\nrius, nuvyko j Drucką, paėmė Drucko žemę, pastatydi\nno Drucko miestą ir pasivadino Drucko didžiuoju ku\nnigaikščiu s.\nO tuo laiku Žemaičių didysis kunigaikštis Mantvila \nsužinojo, kad Rusų šalis yra ištuštėjusi ir rusų kuni\ngaikščiai išvaikyti. Ir pavedęs kariuomenę savo sūnui \nErdvilai, pasiuntė su juo savo tarybos ponus — pirmą \nStulpų herbo poną, vardu Grumbįl0 , o antrą Meškos \nherbo, vardu Eikšį, o trečią Rožės herbo, vardu Griau- \nž įl2 .
Lietuviai ir žemaičiai vėl, norėdami atmonyti H98 Jaroslavui teriones žemgalių, patelkę dar Polocko kunigaikštį, gulė į apygardas Pleskavo ir pirmaja me antpuoly priemiesčius pilės Velikije Lūki nu degino ir jo apygardas nuteriojo, bažnyčias, klioš- torius nuplėšė, noris į pačią pilį neįsilaužė, vienok su didžiu grobiu sugrįžo namo laimingai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus. Bet, radęs Daugavą didžiai pa tvinusią, nemintąs, ką bedaryti ir kaip veikesniai per upį persikelti, būk liepęs savo kareiviams dviejĮau] sutūpdamos ant taurio kailio per upį kel- 1200 tis, kaipogi tokiose odų valtyse žemaičiai ir lietu viai persikėlę staiga gudus antpuolė, kaimas nude gino, į pilį Lotavę varu įsilaužę sugriovė, apygar dose kurios daugybes grobio pagrieję, namo par grįžo.
Gimbuto sūnus ir Palemono pro anūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Gimbuto sūnus ir Palemono pro anūkis Mantvila — turtingas Lietuvos didikas ir žymus kariūnas, arba Wada, tikriausiai pasižymėjęs kai kuriuose grobikiškuose žygiuose ir, galimas daiktas, gelbėdamas Lietuvos žemes dešiniajame Neries žemupio krante nuo Rusios puldinėjimų, nemažai buvo prisidėjęs prie jų ne priklausomybės įsigalėjimo1.