Narbutas nurodo, kad Lukas Davidas prūsus kildino iš gotų ir Romonės šventyklą su Krivių Krivaičiu siejo su gotų ar švedų papročiu. Narbutas svarsto, kad Lukas Davidas žinią apie vyriausiuosius žynius galėjo imti iš vyskupo Kristijono kronikos ištraukų.
Prie šių svetimų įrodymų galima būtų pridurti dar kitus, išplaukiančius iš paties dalyko. Lukas Davidas, kuris prūsus kildina iš gotų, mano, kad Romonės šventyklos įkūrimas su vyriausiuoju žyniu Krivių Krivaičiu yra tiesioginis sekimas gotų arba Skandinavijos švedų papročiu. Iš tikrųjų Skandinavijoje randame atitikmens pėdsaką.
Žinią apie vyriausiuosius žynius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, kadangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vyskupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kronikininkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.