Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

asmuo

Lukas Davidas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas nurodo, kad Lukas Davidas prūsus kildino iš gotų ir Romonės šventyklą su Krivių Krivaičiu siejo su gotų ar švedų papročiu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 415

Prie šių svetimų įrodymų galima būtų pridurti dar kitus, išplaukiančius iš paties dalyko. Lukas Davidas, kuris prūsus kildina iš gotų, mano, kad Romonės šventyklos įkūrimas su vyriausiuoju žyniu Krivių Krivaičiu yra tiesioginis sekimas go­ tų arba Skandinavijos švedų papročiu. Iš tikrųjų Skandinavi­ joje randame atitikmens pėdsaką.
t-002vidutinis

Narbutas svarsto, kad Lukas Davidas žinią apie vyriausiuosius žynius galėjo imti iš vyskupo Kristijono kronikos ištraukų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Žinią apie vyriausiuosius žy­ nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, ka­ dangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį. Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vys­ kupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kroniki­ ninkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato­ mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar­ ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal­ ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge­ rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17.